Lietuvai stiprinant pasirengimą galimoms oro grėsmėms, atsiranda ir pilietinių iniciatyvų. Viena jų – „Dronų radaras“, leidžianti gyventojams panaudoti nebenaudojamus „Android“ telefonus kaip akustinius dronų jutiklius.
Iniciatyvos autorius Audrius Zujus teigia, kad vien perspėjimo sistemų nepakanka – būtina kurti papildomus įrankius, padedančius greičiau aptikti grėsmes. Jis kūrė akustinį radarą dronams aptikti.
„Leidžiame žmonėms prijungti nebenaudojamus senus „Android“ telefonus ir taip pirmą kartą pasaulyje sukurti [tokį] akustinį radarą. Toks įrenginys leidžia, klausantis dronų burzgimo garsų, juos aptikti“, – sako A. Zujus.
Akustiniai jutikliai jau plačiai naudojami Ukrainoje. Jie fiksuoja garsus, o speciali programinė įranga juos lygina su turimų įrašų baze ir įvertina, ar garsas gali priklausyti dronui ar kitam skraidančiam objektui. Tokių jutiklių jau yra ir Lietuvos pasienyje, o Krašto apsaugos ministerija svarsto galimybes jų tinklą plėsti.
Pasak laikinai einančio pareigas krašto apsaugos ministro Roberto Kauno, tokie sprendimai galėtų papildyti jau veikiančias oro erdvės stebėjimo sistemas, tačiau užtrunka jų įsigijimas.
„Įsigijimų procesas yra sudėtingas“, – teigia jis.
Anot A. Zujaus, pilietinės iniciatyvos gali padėti institucijoms, tačiau jų diegimas dažnai užtrunka.
„Mes nesistengiame pakeisti institucijų – kuriame įrankį, kurį jos galėtų naudoti priimdamos sprendimus ir gaudamos papildomą perspėjimą. Tačiau tokių įrankių diegimas paprastai trunka metus, o mes matome, kad laiko gali nebelikti“, – sako iniciatyvos autorius.
Pastaruoju metu Lietuvoje fiksuojant daugiau incidentų ir oro pavojaus signalų, daugiau dėmesio skiriama ir gyventojų pasirengimui ekstremalioms situacijoms. Vis dažniau rengiami civilinės saugos mokymai, kuriuose aiškinama, kaip atpažinti pavojus, kur rasti artimiausias priedangas ir ką turėtų sudaryti išvykimo krepšys.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovai pastebi, kad žmonių susidomėjimas tokiais mokymais auga, o jų dalyviai pripažįsta iki šiol atidėlioję pasirengimą.
„Kaip pasiruošti asmeninį išvykimo krepšį, nes jau pradėjau apie tai galvoti. Jau gana seniai apie tai girdžiu ir atrodo, kad darau per mažai“, – teigia mokytoja Rasa Bruzgelevičienė.
Institucijos primena, kad gyventojai patys turėtų rūpintis savo pasirengimu – žinoti artimiausių priedangų vietas, reaguoti į oficialius perspėjimus ir turėti būtiniausių atsargų bent kelioms paroms.
