Lietuvos Aukščiausiasis Teismas trečiadienį paskelbė, kad palieka galioti išteisinamąjį nuosprendį Povilui Graževičiui, anksčiau pripažintam kaltu dėl kurstymo prieš rusų tautybės asmenis.
2025 m. gruodį priimtas Vilniaus apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo P. Graževičius buvo pripažintas kaltu dėl kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę, jam paskirta 3 tūkst. eurų dydžio bauda, priteista nukentėjusiosioms atlyginti turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą bei jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, panaikintas.
Trijų teisėjų kolegija paskelbė, kad išsakytos frazės gali būti vertinamos kaip teisės pažeidimas, jo ištartos frazės neturėtų būti vartojamos, jos įžeidžiančio ir paniekinančio pobūdžio, tačiau to negalima vertinti kaip asmenų grupės niekinimo ir taikyti baudžiamąją atsakomybę. Vyrui būtų galima taikyti galbūt administracinę atsakomybę už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys, kad dėl nukentėjusiomis šioje byloje anksčiau pripažintų moterų veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, tačiau vėliau byla dėl mažareikšmiškumo buvo nutraukta.
„Šioje byloje teisėjų kolegija turėjo spręsti klausimą dėl vadinamosios neapykantos kalbos vertinimo. Nekilo ginčo, kad Povilas Graževičius kavinėje pagal nustatytas faktines aplinkybes iš tikrųjų pasakė kaltinime nustatytas frazes, jos buvo išsakytos viešai, jos iš tikrųjų yra pasakytos pasityčiojant ir niekinant atitinkamus asmenis, tačiau byloje nenustatyta, kad tokiais niekinančiais, žeminančiais ir įžeidžiančiais pasisakymais Povilas Graževičius kurstė neapykantą arba skatino diskriminuoti tam tikrą žmonių grupę būtent dėl jų kilmės ar kalbos. Tokį sprendimą padarė pirmosios instancijos Vilniaus miesto apylinkės teismas,, kasacinio teismo teisėjų kolegija kitaip vertinti bylos nustatytas aplinkybes ir daryti priešingas išvadas neturi pagrindo“, – sakė LAT teisėja Rima Ažubalytė.
Teisėjai nusprendė, jog nors įžeidimai ir niekinamojo pobūdžio teiginiai išsakyti viešoje vietoje – kavinėje, tačiau šie teiginiai buvo išsakyti kilusio abipusio konflikto metu, tiesiogiai moterims dėl jų elgesio, atsisakant palikti kavinės patalpas pasibaigus šios darbo laikui, o ne dėl jų kilmės ar tautybės.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, tinkamai neįvertino nagrinėjamo įvykio konteksto, abipusio konflikto kilimo priežasties ir jo eigos, o P. Graževičiaus išsakytus įžeidimus ir tyčiojimąsi nepagrįstai susiejo su nukentėjusiųjų kilme ir tautybe.
„Kartu teisėjų kolegija pabrėžė, kad baudžiamajai atsakomybei dėl neapykantos kalbos kilti nepakanka vien viešo tyčiojimosi, įžeidžiančių, niekinamojo pobūdžio pareiškimų – būtina konstatuoti, kad pareiškimais kurstoma neapykanta, skatinama žmonių ar jų grupės diskriminacija, be kita ko, dėl jų kilmės ir tautybės, o tai nagrinėjamu atveju nenustatyta“, – paskelbė trijų teisėjų kolegija.
LAT verdiktas yra galutinis ir neskundžiamas.
Anksčiau dviejų instancijų teismai paskelbė visiškai skirtingus nuosprendžius šioje byloje: pirmosios instancijos teismas P. Graževičių išteisino, o Vilniaus apygardos teismas nuteisė.
P. Graževičius anksčiau sakė, kad ši byla jam kainavo ir finansinius, ir emocinius resursus. Jis nurodė, kad dėl nuteisimo negalėjo dalyvauti Šaulių sąjungos veikloje.
„Tai, ką padariau, man pačiam gėda. Aš pasakiau nuomonę apie jas. Man ištraukė telefoną į akis, ne aš, o jos viešino, iškarpė įrašą. Už kelių dienų penktos kolonos pasigavo, Celofano visi puslapiai“, – sakė jis.
„Labai stipriai nukentėjau, kiek man grasino... ji vėl girta pasirodė kavinėje. Čia buvo konfliktas vidinis, o ne užpuolimas. Aš negalėjau Šaulių sąjungoje būti“, – skundėsi jis.
Tuo metu prokuroras ir nukentėjusiomis byloje pripažinta motina ir dukra šį įvykį vertino kitaip. Kaltintojo manymu, vyras suvokė savo veiksmų pobūdį.
Dėkojo advokatui
P. Graževičius su savo advokatu Tomu Januškevičiumi buvo atvykęs į LAT posėdį, jis dėkojo savo gynėjui.
„Norėčiau padėkoti pagrindiniam herojui – Tomui Januškevičiui. Aš jau buvau palūžęs, pasidavęs, o jis susisiekė, sako: kovojam, tavo teisybė, kovosim iki galo. Jis gynė mane nemokamai“, – Eltai teisme sakė P. Graževičius. Jis taip pat dėkojo savo šeimai ir jį palaikiusiems žmonėms.
Laimėta byla džiaugėsi ir jo advokatas.
„Malonu, kad teismas mus išgirdo ir mes patys neklydome“, – sakė advokatas T. Januškevičius.
Jis pasakojo, kad po Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio byloje nukentėjusiomis pripažintos moterys dėl žalos atlyginimo kreipėsi į antstolius, jis turėjo iškart sumokėti 8 tūkst. eurų.
P. Graževičiui padėjo šeima, jo palaikytojai.
Vyras sakė, kad dabar visus pinigus paaukos Ukrainai, sau nieko nepasiliks.
Tikino, kad yra lojalios Lietuvai
Mama ir dukra prašė apginti jas nuo nusikalstamų veiksmų, jos tikino esančios lojalios Lietuvai ir buvo užsipultos vien dėl to, kad tarpusavyje kavinėje kalbėjosi rusiškai. Teisme abi kalbėjo lietuviškai, be vertėjo.
„Visus pagrindinius argumentus jau esame išdėstę – bandoma sudaryti įspūdį, kad tai buvo spontaniškas konfliktas. Bet vaizdo medžiaga rodo visai ką kita: nuteistasis kreipėsi į mus, kad mes kalbėjome rusiškai su mama. Kitas vyras išeidamas pasakė, kad vatos aš irgi nekenčiu“, – apie konfliktą pasakojo dukra.
Pasak jos, P. Graževičius pastūmė kėdę ir pasakė, kad šiukšlės iš Rusijos čia nereikalingos.
„Jis savavališkai ėmė mus varyti iš kavinės. Jis kalbėjo užtikrinai, laukė aplinkinių palaikymo“, – pasakoji ji.
Moteris teigia, kad jų nereiktų tapatinti su Rusijos agresija prieš Ukrainą.
„Jokio ryšio su agresija prieš Ukrainą – nuo pirmųjų karo dienų rinkome paramą Ukrainos vaikams. Jis skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad palaikome Rusijos agresiją, jis žinojo kad tai netiesa“, – sakė jauna moteris.
Ji prašė teismo apginti ją ir mamą nuo neapykantos kurstymo ir tuo pačiu apginti konstitucinį principą, kad žmogus negali būti tapti neapykantos taikiniu dėl savo kilmės ar tautybės.
Nukentėjusioji sakė jau įgijusi du aukštojo mokslo diplomus.
„Aš noriu dirbti Tėvynės labui, aš čia augau, gimiau, didžiuojuosi savo Tėvyne ir nenoriu, kad mane vadintų vata. Aš nesu šiukšlė iš Rusijos, aš gimiau Lietuvoje, aš myliu savo šalį, noriu likti ir dirbti, aš lieku savo šalyje, aš noriu žinoti, kad Lietuvos įstatymai mane gina“, – sakė ji.
Jai pritarė mama, sakydama, kad byloje nustatyti visi nusikalstamos veikos požymiai: viešumas, žeminimas. Moteris prašė palikti galioti Vilniaus apygardos teismo nuosprendį ir visiškai tenkinti ieškinį.
Konfliktas kavinėje
Bylos duomenimis, P. Graževičius 2023 m. balandžio 14-osios vidurnaktį, būdamas kavinėje Vilniuje, „Kino studija“ viešai tyčiojosi, niekino dvi moteris dėl jų kilmės ir tautybės, sakydamas joms: „lauk, lauk, lauk, lauk, šiukšlės iš Rusijos čia nereikalingos“, „šiukšlės, šiukšlės iš Rusijos čia nereikalingos, ar supratai mane“, „šiukšlės, lauk jum pasakyta, trash know your place (liet. šiukšlės, žinokit savo vietą)“, „labai gerai, padės jums susirasti jūsų vietą, va ten konteineriai, prašom prisistatyti, labai gerai, jum parodys jūsų vietą, pasus savo parodysit, gal deportuos“, „išmok lietuvių kalbą, žiurke“, „taip, tu žiurkė, tokia pat kaip tavo šaunuolis Putinas“ ir t.t.
Vyras taip pat kaltintas diskriminavimu dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės.
Bylos duomenimis, P. Graževičius būdamas kavinėje minėtų moterų atžvilgiu išsakė diskriminacines idėjas ir atliko diskriminacinius veiksmus, varydamas jas iš kavinės ir sakydamas žodžius „lauk“, „čia nereikalingos“, primesdamas joms savo valią ir ribodamas jų veiksmus, neleisdamas išeiti iš kavinės ir sakydamas žodžius „jūs niekur neišeisit“, „ne ne ne, tu niekur neisi“, „viskas, jūs niekur neišeisite“, teiginiais, kad jas išveš ir galbūt deportuos policija.
Prokuratūros vertinimu, vyras tokiais savo veiksmais trukdė T. G. ir S. G. lygiomis teisėmis su kitais dalyvauti socialinėje veikloje, suvaržė jų teises ir laisves dėl jų kilmės ir tautybės.
Vilniaus miesto apylinkės teismas P. Graževičių išteisino, bet Vilniaus apygardos teismas jį pripažino kaltu tik dėl kurstymo.
„Baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų grandinė leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad 2023 m. balandžio 14 d. P. Graževičius viešai tyčiojosi, niekino T. G. ir S. G. dėl jų kilmės ir tautybės. Išteisintasis kalbėjo garsiai, kreipėsi išskirtinai į nukentėjusiąsias, elgėsi jų atžvilgiu demonstratyviai, jo frazės buvo aiškios ir kryptingos, pavartotos siekiant paniekinti nukentėjusiąsias dėl jų kalbos ir tautybės, išsakytos viešoje vietoje, suvokiant, kad tokius žodžius girdi dar mažiausiai 5 asmenys, kurių dalies P. Graževičius nepažinojo.
Tai rodo, kad P. Graževičius, vartodamas kalbą bei tautybę niekinančias ir įžeidžiančias frazes viešoje vietoje, visiškai suvokė savo veiksmų pobūdį ir pavojingumą, siekė pažeminti bei įžeisti nukentėjusiąsias, t. y. veikė tiesiogine tyčia“, – rašoma pernai gruodį priimtame Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje.
Nukentėjusioji T. G. teismo posėdyje pasakojo, kad su dukra S. G. apie 23 val. nuvažiavo į kavinę, užsisakė butelį vyno ir vandens. Bylos duomenimis, apie 24 val. baro darbuotojos pasakė, kad baras užsidaro, tačiau žmonių buvo dar pakankamai daug. Ji teigė, kad su šalia sėdėjusiu vyru ėmė kalbėti apie rusų kalbą, kilmę. Po 10 min. ji išgirdo iš salės pusės vyrišką balsą, vyras sakė: „Putino šiukšlės, šliuchos“. Ji suprato, kad tie žodžiai buvo adresuoti joms, tada įjungė vaizdo kamerą.
Pasak nukentėjusiosios, P. Graževičius kreipėsi į ją su dukra „šiukšlės iš Rusijos čia nereikalingos“, ėmė jas varyti. Tarp jų kilo žodinis konfliktas – P. Graževičius bandė atitraukti joms sėdint kėdes, vydamas „lauk iš čia“. Anot moters, jos dukra pradėjo kviesti policiją. P. Graževičius į tai reagavo žodžiais: „gerai, tuoj policija atvažiuos, parodys jums jūsų vietą, ten prie konteinerių“, rodė pirštu, kur stovi konteineris ir sakė: „va ten jūsų vieta“.
P. Graževičius vieną moterų apipylė gėrimu, ją, pavadino „kale“, jai prasidėjo nervų priepuolis, norėjo išeiti į lauką, iškvietė policiją, tačiau P. Graževičius atsistojo prie durų – išleisdavo visus lankytojus, o jų neišleido.
Nukentėjusiosios skundėsi, kad ne tik P. Graževičius, bet ir jo draugai žemino jas, pasakė, kad atvažiuos apsauga ir už plaukų jas išmes.
Pasak vienos nukentėjusiosios, ji pradėjo blaškytis, pasiėmė daiktą ir su juo labai susižalojo veidą.
Vienas konfliktą stebėjusių vyrų, nukentėjusiųjų teigimu, išeidamas pro duris paplekšnojo P. Graževičiaus petį ir pasakė „šaunuolis, vatos aš irgi nekenčiu“, ir išėjo.
Nukentėjusiųjų teigimu, viskas vyko tik dėl to, kad jos su visais kalbėjo lietuviškai, tik prie baro tarpusavyje kalbėjo rusiškai, kai tai išgirdo kiti.
Nukentėjusiosios sakė, kad visiems atsidūrus lauke, įžeidinėjimai tęsėsi, buvo sakoma „išmok lietuvių kalbą“, „žiurkė“.
