Seimui ketvirtadienį pritrūko balsų patvirtinti Vyriausybės teiktą muitinės reformą.
Parlamentas nepriėmė Muitinės įstatymo pataisų: už jas balsavo 46 Seimo nariai, prieš buvo 31, o 20 susilaikė.
Pokyčiais siūlyta sujungti aštuonias teritorines ir specialiąsias muitines į vieną įstaigą ir pavadinti ją Lietuvos muitine.
Už įstatymą balsavęs Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas teigė, kad naujasis muitinės veiklą reglamentuosiantis įstatymo variantas padėtų optimizuoti įstaigos valdymą.
Tuo metu konservatorius Mindaugas Lingė tvirtino, kad uždraudęs muitinės postuose pareigūnų rotaciją, Seimas pablogintų kovą su korupcija, o Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Vitalijus Šerkšniovas tikino, jog reforma nepatogi regionams.
Įstatymo pakeitimus parengusi Finansų ministerija siūlė sušvelninti reikalavimus pretendentams į muitinės vadovus atsisakant statutinės patirties – taip tikėtasi sulaukti daugiau kandidatų į muitinės vadovus.
Taip pat siekta palikti draudimą muitinės vadovui vienašališkai tvirtinti įstaigos struktūrą. Tai reiškia, kad jis negalėtų nesuderinęs su finansų ministru spręsti dėl postų steigimo ar naikinimo.
Siūlyta atsisakyti pareigūnų rotacijos muitinės postuose.
Pakeitimų aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad įgyvendinus pertvarką planuojama sutaupyti iki 30 proc. institucijai skirtų lėšų.
Dabar departamente dirba apie 350 žmonių, rodo „Sodros“ duomenys.
Lietuvos muitinės sistemą dabar sudaro departamentas, Muitinės kriminalinė tarnyba, Muitinės mokymo centras, Muitinės laboratorija, Muitinės informacinių sistemų centras ir trys teritorinės muitinės – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos.
Finansų viceministras Lukas Jakubonis yra sakęs, kad jas sujungus darbuotojų nesumažėtų.
Pokyčiai turėjo įsigalioti nuo kitų metų sausio.
