Vyriausybė trečiadienį pritarė įstatymų pakeitimams, kuriais siūloma numatyti, kad dėl Lietuvos kariuomenės ar NATO sąjungininkų teisėto karinės jėgos panaudojimo padaryta žala būtų atlyginama valstybės lėšomis.
Pakeitimams dar turės pritarti Seimas.
„Kai ateina laikas naikinti droną ar kitą skraidantį objektą, kariui neturi kilti dvejonių. NATO oro policijos misiją vykdantys pilotai droną turi sunaikinti drąsiai ir nešvaistydami energijos klausimams, kas bus, jeigu nuolauža nukristų ir padarytų materialinės žalos gyventojų turtui“, – po Ministrų kabineto sprendimo feisbuke rašė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Pasak ministro, pakeitus įstatymus, tai sudarys geresnes sąlygas Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų karių veikimui Lietuvoje bei sustiprins „mūsų visų saugumą“.
Kaip nurodo projektą parengusi Krašto apsaugos ministerija (KAM), pakeitimais siekiama sukurti aiškų žalos kompensavimo mechanizmą tais atvejais, kai naudojant karinę jėgą neutralizuojamos grėsmės valstybės saugumui.
„Aiškus ir operatyvus žalos kompensavimo mechanizmas leistų greitai ir skaidriai spręsti žalos klausimus, palaikytų teigiamą Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų ginkluotųjų pajėgų įvaizdį visuomenėje net ir sudėtingų saugumo situacijų ar karinės jėgos panaudojimo atvejais“, – teigiama aiškinamajame rašte.
Be to, tikinama, kad jei valstybė prisiimtų dalį atsakomybės už gyventojų patiriamus nuostolius minėtais atvejais, tai padėtų išlaikyti visuomenės palaikymą gynybos politikai ir stiprintų piliečių paramą gynybos pastangoms.
Taip pat šiais pakeitimais siekiama sudaryti palankesnę teisinę aplinką Lietuvoje veikiančioms sąjungininkų pajėgoms.
KAM teigimu, aiški žalos kompensavimo tvarka, įskaitant valstybės sprendimą tam tikrais atvejais iš valstybių sąjungininkių nereikalauti atlyginti išlaidų už žalą, prisidėtų prie sąjungininkių veikimo Lietuvoje patrauklumo. Taip pat stiprintų Lietuvos, kaip patikimos priimančiosios valstybės, reputaciją vykdant NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimus.
Siūloma, jog tiesioginiai nuostoliai būtų atlyginami Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sprendimu. Kompensacijos būtų mokamos iš KAM skirtų valstybės biudžeto asignavimų, o jų nepakakus, galėtų būti naudojamos papildomai skirtos valstybės biudžeto lėšos arba valstybės rezervo lėšos.
Atsižvelgiant į kompensacijos dydį ir valstybės finansines galimybes, kompensacijos išmokėjimas galėtų būti išdėstytas per dešimt metų.
Taip pat siūloma nustatyti, kad draudikams, išmokėjusiems draudimo išmokas už teisėtais karinės jėgos panaudojimo veiksmais padarytą žalą, nepereitų teisė reikalauti šių sumų iš Lietuvos kariuomenės, NATO sąjungininkų pajėgų ar jų karių.
Kompensacija nebūtų skiriama tais atvejais, jei dėl jų kreiptasi praėjus daugiau negu trejiems metams nuo žalos atsiradimo dienos.
Žalos dydžių nustatymo, taip pat žalos atlyginimo Civilinio kodekso nustatytais atvejais ir kompensacijos skyrimo tvarką nustatytų Vyriausybė.
Be to, išmokėjus kompensaciją už kitų NATO valstybių pajėgų padarytą žalą, jos atlyginimo iš šių valstybių nebūtų reikalaujama.
Siūloma išplėsti karinės jėgos panaudojimo galimybes prieš ore judančius objektus: pagal projektą, karinė jėga galėtų būti naudojama ne tik prieš bepiločius orlaivius, bet ir prieš kitus autonomiškai arba nuotoliniu būdu valdomus objektus.
BNS rašė, kad pastaruoju metu dronų incidentai Baltijos šalyse tampa vis dažnesni, dažniausiai krenta į taikinius Rusijoje nukreipti ir nuo tikslo nukrypę ukrainietiški dronai.
Baltijos šalys yra pabrėžusios, kad dronų incidentai yra plataus masto Rusijos agresijos karo pasekmė ir kad tokie įvykiai gali kartotis.
