Šalies vadovai neturėtų pranešti apie kiekvieną šalies oro erdvę pažeidusį bepilotį orlaivį, tai turi daryti kariuomenė, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
„Aš nesuprantu, kodėl šalies vadovai turi skelbti apie kiekvieną droną, nes tai geriausiai gali padaryti kariuomenė, kuri turi informaciją čia ir dabar, iš pirmų lūpų. Ir, tiesą sakant, jie ir turėtų tai daryti“, – LNK žiniose penktadienį kalbėjo jis.
„Jeigu, įsivaizduokime hipotetinę situaciją, per dieną įskristų 15 dronų ir šalies vadovas 15 kartų per televiziją išstotų apie kiekvieną droną pasakodamas išsamiai, man atrodo, jis gerokai įkyrėtų visiems ir, tiesą sakant, jis neturėtų to daryti“, – pažymėjo G. Nausėda.
Taip jis kalbėjo po to, kai Utenos rajono gyventojai ketvirtadienį buvo įspėti apie drono pavojų. Savo ruožtu prezidentas socialiniame tinkle nurodė, kad šalies oro erdvę galėjo pažeisti du bepiločiai.
Tuo metu trečiadienį, kai dėl radarais fiksuoto drono oro pavojus buvo skelbiamas didesnėje Lietuvos dalyje, G. Nausėda pats nekomentavo.
Paklaustas, kokią žinutę turi mokykloms, kurios auklėtinius per oro pavojų vedė į stadioną arba liepė pabaigti rašyti kontrolinį, prezidentas tai vadino „vadovėliniais pavyzdžiais, kaip negalime elgtis“.
„Tikiuosi, pirmiausia, kad mokyklų vadovybė, savivaldybių atstovai labai tinkamai įvertins tokius pavyzdžius, ir tikrai čia nereikėtų pirštu grūmoti, čia reikėtų pakankamai aiškių signalų, kad tokie dalykai nebus toleruojami ateityje“, – sakė G. Nausėda.
„Gerai, jeigu viskas gerai baigiasi, o jeigu dėl tokio kvailo, atsiprašau, poelgio, atsitiktų kas nors nepataisomo, kas būtų tada? Būtų baudžiamoji atsakomybė žmonėms, kurie priiminėja sprendimus arba kurie, atvirkščiai, nieko nedarė. Tai baikime juokauti, situacija visai nėra juokinga, ir elkimės taip, kaip pridera“, – įspėjo šalies vadovas.
Klausiamas, ar gali atrodyti, kad valstybė bejėgė apginti savo piliečius, G. Nausėda to neatmetė, bet išreiškė pasitikėjimą NATO oro policijos misija.
„Oro policijos misija vykdo savo pareigas sėkmingai. Aš manyčiau, jie pirmiausia vertina ne tik patį numušimo tikslą, bet ir tas rizikas, kurios yra susijusios su numušimu. (...) Pilotai (…) priima sprendimus būdami naikintuvo kabinoje ir tuos sprendimus priima pagal vizualinį kontaktą, kurį jie geba arba negeba nustatyti drono atžvilgiu“, – sakė prezidentas.
„Kaip matote, tie sprendimai, kurie buvo priimti, nesukėlė grėsmės mūsų žmonių gyvybei ir sveikatai“, – pažymėjo jis.
Visgi G. Nausėda pripažino, kad nereikėtų manyti Lietuvą esant visiškos taikos arba „business as usual (liet. įprasti reikalai)“ situacijoje.
„Tikrai tai yra padidintos rizikos etapas, kurį mes turime tinkamai pasitikti, išgyventi ir imtis priemonių, kad grėsmės būtų ne tik pašalintos, bet ir rizikos būtų minimizuotos“, – teigė G. Nausėda.
Prezidentas: Rusija siekia skaldyti Europą ir įkvėpti savo piliečius
Tuo metu Rusijai kaltinant Baltijos šalis savo oro erdvės suteikimu Ukrainos smūgiams prieš rusus, prezidentas mato dvi tokio Kremliaus elgesio priežastis.
„Pirma, tai yra noras įbauginti Europą, suskaldyti ją arba pasiekti, kad Europa atitrauktų rankas nuo mūsų regiono ir sakytų, kad „pavojus pas juos, pas mus pavojaus nėra“. Tai jiems nepavyko padaryti ir sekusios reakcijos (…) labai aiškiai parodė, kad nekiškite nagų prie Baltijos valstybių, nes mes visa tai matome ir NATO penktasis straipsnis galioja“, – sakė G. Nausėda.
„Antra giluminė priežastis, kodėl tai yra serviruojama, šitos isterijos serviruojamos Rusijos gyventojams, nes ne paslaptis, rusai vis akivaizdžiau jaučia, kad karas atėjo į jų kiemą“, – pridėjo prezidentas.
Jo teigimu, tai tarp Rusijos gyventojų sukėlė paniką, todėl Kremliaus režimui reikia konsoliduoti „byrančią arba nebe labai karą Ukrainoje mėgstančią“ visuomenę, motyvuoti ją tariama išorės grėsme.
„Šiame kontekste ir vyksta šitos provokacijos ir manau, kad Rusijos retorika toliau išliks labai agresyvi, bet neturime pasiduoti provokacijoms ir ypač patys teikti peno jų provokacijoms“, – kalbėjo G. Nausėda.
Kaip rašė BNS, Rusijos ambasadorius Jungtinėse Tautose antradienį pareiškė Maskvą turint informacijos, jog Ukraina planuoja paleisti karinius dronus iš Latvijos ir kitų Baltijos šalių, bei įspėjo, kad narystė NATO neapsaugos šių valstybių nuo atsakomųjų veiksmų.
Baltijos šalių lyderiai griežtai atmeta šiuos pareiškimus, solidarumą su jomis šią savaitę išreiškė Europos Sąjunga, NATO.
Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje pastarosiomis savaitėmis nukrito keli dronai, nepadarę rimtesnės žalos. Baltijos šalių ir NATO pareigūnai teigia, kad ukrainietiški dronai į regiono valstybes patenka Rusijai juos nukreipus nuo kurso elektroninės kovos priemonėmis.
Prezidentas: Budrio pasisakymas apie Kaliningrado sritį nebuvo pats sėkmingiausias
Užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui pareiškus apie NATO galimybes neutralizuoti Rusijos pajėgumus Kaliningrado srityje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tai nebuvo pats sėkmingiausias Lietuvos diplomatijos vadovo pasisakymas.
„Tai ne pats sėkmingiausias Kęstučio Budrio pasisakymas ir turbūt ponas Budrys saugumo ekspertas nugalėjo poną Budrį ministrą. Buvo pradėta samprotauti tokiais hipotetiniais scenarijais, kurie galbūt ir tinkami saugumo ekspertui, bet ne visai tinkami užsienio reikalų ministrui“, – LNK Žinioms penktadienį sakė šalies vadovas.
„Dėl to skelbti linčo teismą Kęstučiui Budriui tikrai nereikia, nes Rusija yra dabar tokioje isterinėje būsenoje, kai ji tiesiog ieškote ieško galimybių prisikabinti ir sukelti provokaciją, ir kitą kartą net be priežasties“, – teigė jis.
Kaip rašė BNS, K. Budrys šią savaitę publikuotame interviu leidiniui „Neue Zurcher Zeitung“ teigė, kad NATO turi visas priemones sunaikinti Rusijos eksklave esančius oro gynybos pajėgumus.
„Privalome parodyti rusams, kad esame pajėgūs pralaužti jų mažąją tvirtovę, kurią jie įrengė Kaliningrade. Prireikus, NATO turi visas priemones ten esančias Rusijos oro gynybos ir raketines bazes sulyginti su žeme“, – leidiniui sakė ministras.
Premjerė Inga Ruginienė ketvirtadienį ragino susilaikyti nuo tokių pasisakymų, o K. Budrio pareiškimą vertino kaip savotišką jo norą vartoti atgrasymo retoriką.
Socialiniame tinkle „X“ Lietuvos diplomatijos vadovas šią savaitę taip pat teigė, kad Rusija sąmoningai nukreipia Ukrainos dronus į Baltijos šalis, prieš pastarąsias vykdydama šmeižto kampaniją.
Taip jis kalbėjo Rusijos užsienio žvalgybos tarnybai antradienį pareiškus, kad Ukraina esą ruošia smūgius Rusijai iš Baltijos šalių teritorijos, o Ukrainos kariai neva jau dislokuoti Latvijoje.
G. Nausėda teigė, kad šiuo metu negalima 100 proc. teigti, jog į Lietuvą įskrenda rusų sąmoningai čia nukreipti dronai.
„Reikia turėti įrodymų. Tikimybė, kad tie dronai pateks į Baltijos šalis, Lenkiją arba Suomiją tiesiog yra natūraliai didelė, kadangi jeigu jūs pažiūrėsite į tas dronų trajektorijas, kuriomis jie juda Rusijos teritorijoje, dalis jų juda į rytinę pusę, dalis jų juda į šiaurę, dalis juda trajektorija, kuri nėra taip tolima geografiškai nuo Baltarusijos, nuo Baltijos šalių“, – dėstė G. Nausėda.
„Nemaža dalis jų patenka į Baltarusiją, galima sakyti, didžioji dalis pas mus atskrendančių dronų kerta Baltarusijos teritoriją. Taigi Baltarusija toli gražu ne visais atvejais taip pat geba numušti tuos dronus“, – pridūrė jis.
Prezidentas pažymėjo, kad dronams pažeidžiant regiono valstybių oro erdves, yra padidėjusios rizikos laikotarpis.
„Tikrai nereikėtų laikyti, kad mes gyvename visiškos taikos arba „business as usual“ (įprasto gyvenimo – BNS) kontekste. Tikrai tai yra padidėjusios rizikos etapas, kurį mes turime tinkamai pasitikti, išgyventi ir imtis priemonių, kad grėsmės būtų ne tik pašalintos, bet ir rizikos būtų minimizuotos“, – kalbėjo G. Nausėda.
Pasak jo, oro erdvės pažeidimai bus aptariami ir kitą savaitę vyksiančiame Valstybės gynimo tarybos posėdyje.
Kaip rašė BNS, Utenos apskrityje ketvirtadienį buvo paskelbtas oro pavojus, tai padaryta kariuomenės radarams fiksavus du įtariamus dronus.
Dalyje šalies teritorijos oro pavojus skelbtas ir trečiadienį, tuo metu sekmadienį Utenos rajone nukrito galimai ukrainietiškas dronas su sprogmenimis.
Prezidentas nuosprendį Rupšiui vadina apmaudžiu, kariuomenės prestižo klausimu
Prezidentas pareiškė, kad teismo nuosprendis buvusiam kariuomenės vadui Valdemarui Rupšiui dantų implantų byloje yra liūdnas ir sukeliantis apmaudą.
Šalies vadovas V. Rupšio problemas su teisėsauga pavadino ne tik asmeninėmis problemomis, bet ir kariuomenės prestižo klausimu.
„Man tikrai labai žmogiškai apmaudu, kad taip yra. Ir tikrai tai yra tokios žeidžiančios žmogaus orumą aplinkybės, bet, kita vertus, jeigu Generalinė prokuratūra, teisėsaugos institucija nustatė pažeidimą, tai yra ne tik asmens problemos, bet tai yra ir kariuomenės prestižo klausimas“, – sakė G. Nausėda.
„Tai yra tikrai liūdesį ir apmaudą sukeliantis atvejis“, – pridūrė jis.
BNS rašė, kad pirmosios instancijos Vilniaus apygardos teismas šią savaitę nuteisė V. Rupšį dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo bei dokumentų klastojimo. Atsargos generolui skirta 20 tūkst. eurų bauda.
V. Rupšiui byla iškelta už tai, kad kariuomenės sąskaita apmokėjo savo dviejų dantų implantus.
Teismas konstatavo, kad buvęs kariuomenės vadas dviejų dantų neteko ne dėl staigios traumos tarnybos metu, kaip jis pats teigė, o dėl lėtinių odontologinių problemų.
Anot teismo, kadangi dantų netekimas nesusijęs su tarnyba, nebuvo ir pagrindo jų implantavimo ir protezavimo paslaugas apmokėti valstybės lėšomis. Šioje byloje buvo nuteistas ir buvęs Karo medicinos tarnybos vado pavaduotojas Šarūnas Ratkus.
