Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) vykdant karinių pajėgumų Europoje peržiūrą, prezidento Gitano Nausėdo vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis sako, kad kol kas Lietuvai dėl šio klausimo nėra nei džiuginančių, nei liūdinančių žinių.
„Būčiau nenuoširdus, jei sakyčiau, kad visiškai nėra jokių indikacijų. Taip, vyksta diskusijos su Pentagonu, su Amerikos vadovybe. Tačiau kol kas negalėčiau nei nuliūdinti, nei nudžiuginti. Realiai situacija yra valdoma. Bent jau kokią informaciją turiu, amerikiečių pajėgos turėtų likti Lietuvoje. Ar liks tokio pat dydžio, ar įvyks stebuklas ir jos bus didesnės, ar jos visgi bus mažinamos – labai daug kintamųjų šioje lygtyje“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė D. Matulionis.
„Mes esame gerai vertinami Amerikoje. Kaip rimti ir nuoseklūs sąjungininkai. Tikimės, kad kariai liks, nes amerikiečių karių buvimas Lietuvoje yra svarbiausias atgrasymo faktorius“, – pridūrė jis.
Anot jo, Lenkija, į kurią JAV administracija sustabdė daugiau nei 4 tūkst. kovinės brigados karių dislokavimą, lygiai taip pat kalbasi s Pentagonu ir karine JAV vadovybe.
„Norėčiau būti optimistas. Tikrai mes nesuteikiame pagrindo imtis veiksmų prieš mus mažinant pajėgas. Bet, kita vertus, turime nepamiršti, kad amerikiečiai prieš kiek laiko indikavo, kad peržiūrės savo pajėgų skaičių Europoje. Galbūt tai ir prasidėjo“, – kalbėjo D. Matulionis.
„Ar tai bus perbraižymas ir permetimas iš vienos vietos į kitą, ar bus realiai pajėgos mažinamos – palaukime truputėlį, pasižiūrėsime. Tikrai noriu patikinti, kad labai aktyviai dirbama ties tuo, kad amerikiečiai liktų. Jie turi bene geriausias sąlygas Lietuvoje, jiems sudaryta viskas, kas yra įmanoma, iš Lietuvos pusės“, – pabrėžė šalies vadovo patarėjas.
ELTA primena, kad JAV Gynybos departamentas sustabdė daugiau nei 4 tūkst. kovinės brigados karių dislokavimą Europoje, nors buvo numatyta, kad kariai bus dislokuoti Lenkijoje pagal planinę devynių mėnesių rotaciją.
„The Wall Street Journal“ cituodamas vieno Pentagono pareigūno žodžius pranešė, kad apie šį sprendimą buvo paskelbta susitikime, kuriame dalyvavo JAV kariuomenės Europos vadavietės (EUCOM) ir kai kurių JAV sausumos pajėgų dalių atstovai.
Buvo numatyta, kad kariai bus dislokuoti Lenkijoje pagal planinę devynių mėnesių rotaciją.
JAV kariuomenė kovo mėnesį pranešė, kad ši brigada pagal įprastinę rotaciją pakeis kitas pajėgas. Kaip rašo „The Wall Street Journal“, dalis įrangos ir personalo jau keliavo į Europą, todėl šis sprendimas kai kuriems kariuomenės pareigūnams buvo netikėtas.
Šios žinios pasirodė praėjus maždaug dviem savaitėms po to, kai JAV gynybos ministras Pete‘as Hegsethas įsakė iš Vokietijos išvesti apie 5 tūkst. JAV karių, vėliau Lenkija patvirtino esanti pasirengusi priimti daugiau JAV karių.
Matulionis kartoja, kad JAV spaudimo dėl trąšų – nėra: ministras Budrys buvo neteisingai suprastas
Užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio pasisakymas apie patirtą Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) spaudimą dėl baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą buvo neteisingai suprastas, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis. Anot jo, diskusija tarp lietuvių ir amerikiečių šia tema vyksta, bet ji yra teorinė ir jokio spaudimo Lietuvai nėra.
„Man atrodo, kad ministras čia buvo nevisiškai teisingai suprastas – žodis „spaudimas“ čia tikrai netinka. Diskusija tam tikra yra prasidėjusi ir, na, amerikiečiai niekada neslėpė, kad jiems svarbūs pragmatiniai interesai. Tai yra dabartinės administracijos bruožas ir trąšų tranzitas jiems būtų ganėtinai įdomus, tačiau čia nėra kažkokio spaudimo – tik bandymas aiškintis, kokios yra galimybės, ar tai realu, kokios būtų politinės reakcijos ir kokia Europos Sąjungos (ES) pozicija“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė D. Matulionis.
„Viskas yra susiję – tai nebūtų vien tik Lietuvos nacionalinis sprendimas, nes tai yra susiję su įvestomis sankcijomis, o mes jų laikomės ir niekaip keisti negalime“, – tikino Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas krašto apsaugos klausimais.
Pasak jo, taip pat nereikėtų sieti baltarusiškų trąšų tranzito klausimo su galimu JAV karių buvimu Lietuvoje. D. Matulionio manymu, tai visiškai nesusijusios saugumo ir ekonominių interesų sritys.
„Nemanau, kad viskas yra taip aštru, kad šie du klausimai galėtų būti pastatomi vienas prieš kitą – amerikiečių karių buvimas ir tariamas, galimas, teorinis baltarusiškų kalio trąšų tranzitas per Lietuvą. Niekada šis klausimas nebuvo keltas tokiu kampu, nes tai visiškai skirtingi dalykai – saugumas ir ekonominiai interesai. Ar pastarieji yra tokie stiprūs, kad jie (amerikiečiai – ELTA) išvestų pajėgas iš Lietuvos? Tikrai nemanau, kad čia yra tiesioginis sąryšis“, – teigė jis.
ELTA primena, jog praėjusią savaitę ministras K. Budrys sakė, kad iš JAV jaučiamas „suaktyvėjimas“ diskusijoje apie Baltarusijos trąšų tranzito per Lietuvą atnaujinimą.
Prezidentas G. Nausėda praėjusią savaitę sakė, kad Lietuva su JAV atstovais apsikeičia pozicijomis apie santykius su Baltarusija, tačiau nepatiria spaudimo atnaujinti prieš kelerius metus sustabdytą baltarusiškų trąšų tranzitą.
Buvusio JAV prezidento Joe Bideno administracija sankcijas Baltarusijos kalio trąšoms įvedė 2021 m. – praėjus metams po Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo Vakaruose nepripažįstamas Aliaksandras Lukašenka, 2022 m. sankcijas baltarusiškoms trąšoms pritaikė ir ES.
Visgi šį kovą derybose Minske dalyvavęs specialusis JAV pasiuntinys Baltarusijai Johnas Coaleʼas pranešė, kad Vašingtonas atšaukia sankcijas Baltarusijos bankui „Belinvestbank“ ir Plėtros bankui, taip pat – šalies Finansų ministerijai, trąšų kompanijoms, tarp kurių – ir valstybinė„Belaruskalij“.
Savo ruožtu A. Lukašenkos režimas į laisvę paleido dalį politinių kalinių.
