Opoziciniai konservatoriai ragina prezidentą imtis iniciatyvos judant su pataisomis, kurios užkirstų kelią nuolat Lietuvoje gyvenantiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams balsuoti ir būti išrinktiems į savivaldybių tarybas.
„Šiandien raštu išsiųsim laišką Jo Ekscelencijai ir pasiūlysim jam imtis lyderystės, suburti visas frakcijas (...) ir dar kartą pasikalbėti, ar įmanoma Seime atrasti 94 balsus“, – ketvirtadienį teigė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Norėtume, kad prezidentas susikviestų prie stalo. Mes taip pat pasikalbėtume, ar tą draudimą galim įvesti iki 2027 metų savivaldos rinkimų, o gal orientuojantis į kitus savivaldos rinkimus“, – sakė parlamentaras.
Pasak jo, tokio sprendimo poreikį pagrindžia ir partijos užsakyta „Spinter tyrimų“ apklausa, kuri parodė, jog daugiau nei pusė šalies gyventojų – beveik 55 proc. – pritartų tokiam siūlymui.
Dar ketvirtadalis iš 1013-os kovo 18–26 dienomis apklaustų respondentų tokiai pataisai nei pritartų, nei nepritartų, o 11 proc. nepritartų.
„Vilniuje, kuris šiaip labai jaučia rusakalbių gyventojų tam tikrą augimą, net 66 proc. vilniečių aiškiai sako, kad pritaria arba greičiau pritaria. Kiti didieji miestai 56 proc., rajonų centrai 48 proc. ir kaimiškose vietovėse žmonės irgi norėtų tokio draudimo, net 53 proc. pasisako už“, – apklausos rezultatais dalinosi L. Kasčiūnas.
Pagal rinkėjų preferencijas, labiausiai ribojimą iš parlamentinių partijų palaikytų Liberalų sąjūdžio (74 proc. pritartų), konservatorių (71 proc.) bei Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ (63 proc.) rinkėjai, mažiausiai „Nemuno aušros“ (40 proc.).
Kovo pabaigoje Seimas jau atmetė tokį grupės TS-LKD politikų siūlymą.
Pasak vienos iš iniciatyvos autorių, konservatorės Dalios Asanavičiūtės-Gružauskienės, apklausa aiškiai parodo, kad didžioji visuomenės dalis, nepriklausomai, kokiai partijai simpatizuoja, pritaria ribojimams.
„Nepaliekame šio klausimo ir tikimės, kad kitos frakcijos Seime atkreips dėmesį į jų elektorato nuotaikas ir kartu pastiprins prezidento sprendimą imtis šito klausimo ir jį galutinai sutvarkyti“, – teigė ji.
Konstitucijos ir Rinkimų kodekso pataisomis norėta nustatyti, kad nuolatiniu savivaldybės gyventoju, turinčiu teisę rinkti savivaldybės tarybos narius ir merą, būtų laikomas Lietuvos pilietis ar kitas asmuo, esantis Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietis, turintis teisę nuolat gyventi Lietuvoje.
Šie asmenys būtų galėję ir kandidatuoti į merus bei savivaldybių tarybų narius.
Dabar įstatymai per savivaldos rinkimus leidžia balsuoti ir būti išrinktiems visiems nuolatiniams konkrečios savivaldybės gyventojams.
Artimiausi savivaldos rinkimai vyks kitų metų pavasarį.
Nuolatiniais gyventojais laikomi ir užsieniečiai, turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvoje ir registruoti toje savivaldybėje.
Šių metų balandžio mėnesio duomenimis, leidimą nuolat gyventi Lietuvoje turėjo beveik 21 tūkst. gyventojų, iš jų 8301 rusai bei 4058 baltarusiai.
