Naujausia Eltos užsakymu kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad per mėnesį sumažėjo visuomenės palankumas premjerei Ingai Ruginienei ir Seimo pirmininkui Juozui Olekui. Populiariausia partija tapo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), tiesa, nuo jų nedaug atsilieka socialdemokratai.
Palankiausiai vertinamas V. Adamkus
2026 metų kovo 19–30 dienomis vykusi apklausa parodė, kad 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai palankiausiai vertina kadenciją baigusius prezidentus Valdą Adamkų (84 proc.) ir Dalią Grybauskaitę (63 proc.).
Toliau palankiausiai vertinamų asmenų lentelėje rikiuojasi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas, europarlamentaras Aurelijus Veryga (kovą palankiai jį vertino 46 proc. respondentų, vasarį – 39 proc.), visuomenininkas Andrius Tapinas (kovą ir vasarį – po 45 proc.) bei G. Nausėda. Tiesa, didesnė gyventojų dalis (48 proc.) šalies vadovą vertina nepalankiai. Tuo metu jį palankiai vertinančių respondentų dalis sudaro 45 proc. Vasario mėnesį G. Nausėdą palankiai vertino 46 proc. gyventojų.
Pirmąjį palankiausiai vertinamų asmenų dešimtuką užbaigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys (44 proc.), žurnalistas Edmundas Jakilaitis (43 proc.), LVŽS atstovas Valius Ąžuolas (42 proc.), premjerė Inga Ruginienė (41 proc.) bei Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Mindaugas Sinkevičius (39 proc.).
Nepalankiausiai vertinamas buvęs konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis. Apie jį nepalankiai pasisako 77 proc. respondentų, o palankiai – 16 proc. Buvusią LSDP vadovę Viliją Blinkevičiūtę nepalankiai vertinantys sako 68 proc. gyventojų, o palankiai – 22 proc. Tuo metu profesorių Vytautą Landsbergį nepalankiai vertina 69 proc. respondentų, o palankiai – 23 proc.
Sumažėjo dviejų politikų palankus vertinimas
Kaip parodė tyrimas, per paskutinį mėnesį pablogėjo dviejų politikų vertinimas: 5 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų, kurie palankiai vertina ministrę pirmininkę I. Ruginienę dalis (nuo 46 proc. iki 41 proc.) bei 3 proc. punktais sumažėjo palankiai vertinančių Seimo pirmininką Juozą Oleką (nuo 35 proc. iki 32 proc.).
Gyventojų nuomonės tyrimą atlikusios Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vadovės Rasos Ališauskienės teigimu, I. Ruginienės vertinimas jau buvo sumažėjęs prieš du mėnesius.
„Paskui vasarį buvo atsistatęs truputį, dabar vėl sumažėjo. Galbūt čia toks pasvyravimas. Negali sakyti, kad tendencija, bet šuoliukai, kalneliai. Tai turbūt atspindi ir bendras nuotaikas, kad daug visokių konfliktų, nesutarimų. O tas vis tiek pirmiausia atsiliepia Seimui ir Vyriausybei, o per juos – ir jų vadovams“, – komentavo sociologė.
Į viršų šovė A. Veryga ir I. Šimonytė
Lyginant su 2026 m. vasarį vykusiu tyrimu, labiausiai pagerėjo 4 politikų vertinimai: 8 proc. punktais pagerėjo prezidento V. Adamkaus vertinimas (nuo 76 proc. iki 84 proc.), 7 proc. punktais pagerėjo LVŽS pirmininko A. Verygos (nuo 39 proc. iki 46 proc.) ir Seimo narės, konservatorės Ingridos Šimonytės (nuo 23 proc. iki 30 proc.) vertinimas. Tuo metu 6 proc. punktais gyventojai palankiau įvertino prezidentę D. Grybauskaitę (nuo 57 proc. iki 63 proc.).
Pasak R. Ališauskienės, iš pagrindinių parlamentinių partijų vadovų neigiamame kontekste mažiausiai figūravo A. Veryga.
„Tiesiog jis kaip vienas iš pagrindinių partijų vadovų, kuris dabar neutraliausiai atrodo viešojoje erdvėje. Kita vertus, jo aktyvumas irgi buvo nemažas: ir internetinėje erdvėje, ir tradicinėje žiniasklaidoje. Tai turbūt vienas iš nedaugelio partijų vadovų, nesukeliantis neigiamų emocijų“, – svarstė ji.
Sociologės nuomone, I. Šimonytės teigiamas vertinimas pagerėjo, nes ji – opozicijos atstovė, matoma kaip alternatyva valdantiesiems, be to, buvusi premjerė.
„Sakyčiau, turbūt svarbus dar ir tas kontekstas, kad Tėvynės sąjunga, kaip partija, šiek tiek pakilo vertinimuose“, – pažymėjo R. Ališauskienė.
4 proc. punktais padaugėjo palankiai vertinančių 4 politikus: TS-LKD pirmininką Lauryną Kasčiūną (nuo 34 proc. iki 38 proc.), Liberalų sąjungos pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen (nuo 33 proc. iki 37 proc.), Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininką Saulių Skvernelį (nuo 27 proc. iki 31 proc.) bei Atkuriamojo Seimo pirmininką V. Landsbergį (nuo 19 proc. iki 23 proc.).
Tiesa, gyventojų apklausa vyko dar iki tada, kai generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimą prašydama panaikinti S. Skvernelio teisinę neliečiamybę ir paaiškėjo, kad politikas Augalininkystės tarnybos korupcijos byloje įtariamas 51 tūkst. eurų vertės kyšio paėmimu.
Į Seimą patektų šešios partijos
Populiariausių politinių partijų reitingų lentelėje pastarąjį mėnesį konservatoriai pralenkė iki tol pirmavusią LSDP. Kovą vykusios apklausos metu 14 proc. respondentų nurodė, jog balsuotų už TS-LKD (vasarį – 11,3 proc.) Tuo metu socialdemokratus palaikytų 13,3 proc. gyventojų (vasarį – 12,6 proc.).
„Negali sakyti, kad labai didelis konservatorių padidėjimas ar socdemų sumažėjimas. Jie tiesiog apsikeitė vietomis pagal skaičius. Bet TS-LKD, kaip opozicinė partija, pakilo aukščiau už socdemus. Vis tiek iš opozicinių partijų ji yra pagrindinė. Tas padidėjimas yra paklaidos ribose, bet, matyt, visame tame politiniame šaršale konservatoriai žmonėms atrodo geriau nei jų konkurentai ir oponentai“, – svarstė apklausą atlikusios įmonės vadovė R. Ališauskienė.
Už LVŽS kovą būtų balsavę 9,8 proc. apklaustųjų (vasarį – 9,4 proc.), palaikymas „Nemuno aušrai“ siekia 9,7 proc. (vasarį – 9,3 proc.), Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ palaikantys sako 9,4 proc. apklaustųjų (vasarį – 8,7 proc.), o už Liberalų sąjūdį balsuoti rinktųsi 6 proc. gyventojų (vasarį – 5,9 proc.)
Kitos partijos, kaip parodė kovą vykusi apklausa, 5 proc. barjero, reikalingo patekti į Seimą, neperžengtų. Už Darbo partiją, kaip nurodė, balsuotų 3,8 proc. gyventojų, už Nacionalinį susivienijimą – 3 proc., už Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą – 2,9 proc., už Laisvės partiją – 2,1 proc. apklaustųjų, o Lietuvos regionų partiją palaikyti rinktųsi 2 proc. apklaustųjų.
Kitas partijas palaikytų 0,4 proc. apklaustų gyventojų.
23,6 proc. apklaustųjų nurodė, kad nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuotų.
Apklausa vyko 2026 metų kovo 19–30 dienomis 110 atrankos taškų. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1009 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni). Tyrimų rezultatų paklaida – iki 3,1 proc.
