Ukrainos lyčių lygybės ekspertė sako esanti atsargi optimistė – Ukraina juda į priekį, tačiau siekti lygybės trukdo Rusijos karas. Apsiginti nuo Rusijos – pagrindinis Ukrainos tikslas šiandien. Tačiau kalbėti ir apie lyčių lygybę nepaminint karo įtakos moterims negalima, interviu LRT.lt sakė Lietuvoje viešėjusi Ukrainos moterų fondo strateginio vystymo direktorė Natalia Karbowska.
Ukrainos moterų fondas veikia jau 24 metus. Kaip pasakoja jo direktorė N. Karbowska, pamačiusios, kad šalyje mažinamas finansavimas moterų organizacijoms, fondą įkūrė Ukrainos feministės.
Šiandien metinis Ukrainos moterų fondo biudžetas siekia 5,5 milijono eurų, o 75–80 proc. lėšų skiriama moterų ir feministinėms organizacijoms. Šalia tikslo finansuoti už moterų teises kovojančias organizacijas Ukrainos moterų fondas taip pat bendradarbiauja su kitomis organizacijomis bei aktyviai veikia šioje srityje.
Visgi prasidėjus didelio masto Rusijos invazijai, pasikeitė ir fondo strategija – dabar organizacija daug dėmesio skiria moterų saugumo klausimams. Tai tapo fondo strategijos branduoliu.
„Karo metu moterys nukenčia kitaip nei vyrai. Deja, sprendimų priėmime dalyvauja nepakankamai daug moterų, kad jos galėtų garsiai kalbėti apie tai, kaip karai jas paveikia“, – LRT.lt sakė N. Karbowska.
Šiandien viskas, kas vyksta Ukrainoje, vienaip ar kitaip susiję su karu, o karas išlieka didžiausiu iššūkiu žmonių saugumui, pridūrė Ukrainos moterų fondo vadovė.
Taip pat skaitykite
Karo paliekami randai
N. Karbowska pasakojo, kad šiuo metu Ukrainos valdžiai svarbiausias prioritetas yra karas – kartais lyčių lygybės srityje dirbančios organizacijos girdi, kad visų pirma valdžia susitvarkys su karu, o tada jau galės pereiti prie lyčių lygybės įgyvendinimo.
Nepaisant to, šioje srityje dirbančios organizacijos stengiasi atkreipti dėmesį į lygybės temas, o N. Karbowska pabrėžia, kad ir šios temos susijusios su karu.
„Karas moteris veikia kitaip. Dauguma turėjusių trauktis nuo karo yra būtent moterys. Dauguma tų, kurie dabar bendruomenėse imasi lyderystės, yra moterys. Su ekonomine krize ir elektros tiekimo iššūkiais taip pat dažniausiai susiduria moterys“, – vardijo N. Karbowska.
Negalima pamiršti ir to, kad moterys dažniau nei vyrai nukenčia nuo Rusijos vykdomo seksualinio smurto ir kitų žiaurumų.
„Seksualinis smurtas karo metu yra didelis iššūkis, bet mes mokomės iš kitų šalių pavyzdžių. Ukraina nukentėjusiems moka reparacijas, išmokas. Balkanams prireikė 25 metų, kol jie užtikrino tokias išmokas karinių konfliktų metu nuo seksualinio smurto nukentėjusiems žmonėms“, – pastebėjo N. Karbowska.
Taip pat skaitykite
Nematomas batalionas
Ukrainos moterų fondo vadovė taip pat atkreipė dėmesį į fronte kovojančias moteris. Anksčiau moterims karinės profesijos buvo neprieinamos. Tiesa, tai pasikeitė praėjus dvejiems metams nuo karo pradžios – 2016 metais, tačiau iš pradžių moterims oficialiai nebuvo galima ginti šalies.
Visgi tai nereiškia, kad tada moterys nesikovė fronte – jos gynė šalį, tačiau oficialiai į frontą važiavo kaip, pavyzdžiui, virėjos ar sekretorės.
„Net karo žurnalistika, fotožurnalistika Ukrainoje galėjo užsiimti tik vyrai“, – LRT.lt pasakojo N. Karbowska.
Savo šalį gynusios moterys buvo pavadintos nematomu batalionu, o 2016 metais iškovota, kad ir moterys galėtų užimti karines profesijas. Ir dabar jos gina Ukrainą nuo Rusijos. Tačiau iki oficialaus pripažinimo nematomo bataliono moterys susidūrė su neteisybe.
„Moterys buvo nužudytos arba sužeistos, bet jų šeimos arba jos pačios negavo jokių socialinių išmokų, nebuvo pripažintos kaip veteranės. Nematomo bataliono projektas buvo vykdomas dėl socialinių išmokų klausimo, iš kitos pusės, svarbu ir kovojusių moterų pripažinimas. Tai taip pat labai svarbu – tu kartu su vyrais lygiai kovojai, buvai snaiperė, o žmonės galvoja, kad dirbai virėja. Tai neteisinga“, – sakė N. Karbowska.
Rizikos po karo
Ukraina galvoja ne tik apie tai, kaip laimėti žiaurų Rusijos karą, bet ir apie tai, su kuo susidurs vėliau.
„Po pergalės, kai laimėsime, daug vyrų iš karo sugrįš kaip veteranai, žmonės jais pasitikės labiausiai. Žinoma, kad tada ir per rinkimus žmonės balsuos už vyrus, už veteranus. Kyla rizika, kad tada mažiau moterų dalyvaus sprendimų priėmime, nors jos turi reikalingų įgūdžių ir žinių. Mes numatome šią riziką, mums labai svarbu, kad galėtume užkirsti tam kelią“, – teigė N. Karbowska.
Taip pat tikėtina, kad po karo gali išaugti smurto artimoje aplinkoje mastai. Kaip pastebėjo ekspertė, ir kitų šalių patirtis rodo, kad kare patirtos traumos gali padidinti smurto mastus, todėl apie tai reikia galvoti jau dabar.
Nors karas pražudo ir traumuoja, Ukraina sprendžia, kaip atstatant šalį skirti daugiau dėmesio lyčių lygybei: „Galvojame apie šalies atkūrimą ir apie tai, kaip jį padaryti įtraukų, kaip užtikrinti, kad neatstatysime tos pačios infrastruktūros, bet atstatysime geriau. (...) Tai yra pavyzdys, kaip iššūkį galima paversti galimybe.“
Totalitarizmas prieš demokratiją
Ukrainos moterų fondo vadovė pabrėžė – Rusijos karas prieš Ukrainą yra totalitarizmo karas prieš demokratiją: „Ukraina yra demokratinė šalis ir gerbia žmogaus teises, o lyčių lygybė yra žmogaus teisių dalis.“
Pasak N. Karbowskos, Rusijos retorika apie šeimos vertybes yra hibridinio karo dalis. Gerai žinoma, kas už tai moka, pridūrė ji. Todėl ir karo metu itin svarbūs politiniai įsipareigojimai bei žmogaus teisės.
„Žinoma, svarbiausias prioritetas yra apsaugoti šalį, turėti ginklų ir apsiginti – niekas tuo neabejoja. Bet taip pat kritiškai svarbu toliau įgyvendinti politinius įsipareigojimus ir parodyti, kad mes, Ukraina, esame demokratinės visuomenės dalis, kad šios žmogaus teisių ir demokratijos vertybės mums svarbios“, – LRT.lt pabrėžė N. Karbowska.
Jos teigimu, Rusija ir toliau vykdys hibridinius karus, o lyčių lygybės ir kitas žmogaus teisių temas panaudos kaip įrankį prieš demokratines vertybes.
Atsargi optimistė
Šiuo metu Ukraina rengia pirmąjį šalies lyčių lygybės indeksą. Planuojama, kad jo pristatymas įvyks Vilniuje.
„Matome, kad Lietuvoje vis dar skiriama daug dėmesio Ukrainai, kad Lietuva palaiko Ukrainos integracijos į Europą ir ES siekį. Mums labai svarbu šį renginį organizuoti Vilniuje – jūs galėsite mums padėti siųsti žinutę į ES, kad, nepaisant iššūkių, mes judame pirmyn link įstojimo į ES ir įsipareigojimų vykdymo“, – dalijosi N. Karbowska.
Apibendrindama lyčių lygybę Ukrainoje, N. Karbowska pažymėjo esanti atsargi optimistė – nepaisant iššūkių, Ukraina juda pirmyn.
Kaip vieną didžiausių laimėjimų Ukrainos moterų fondo vadovė įvardijo Stambulo konvencijos ratifikavimą. Tai, pasak jos, yra svarbus politinis žingsnis, rodantis, kad Ukraina rimtai priima tarptautinius įsipareigojimus lyčių lygybės srityje.
„Didžiuojamės tuo ir tikimės, kad šiuo pavyzdžiu seks ir kitos šalys, ypač Lietuva. (...) Keista, kad Lietuvoje ši konvencija neratifikuota – atrodo, esate taip pažengę daugelyje sričių, taip pat ir lyčių lygybės, mes Lietuvą neretai pateikiame kaip pavyzdį mums“, – stebėjosi N. Karbowska.
Visgi ekspertė sutiko, kad, nors Ukraina ratifikavo Stambulo konvenciją, jos vykdymas dar reikalauja visuomenės ir valdžios pastangų.
„Sakyčiau, kad mes iki galo dar neįgyvendiname Stambulo konvencijos, tačiau tam yra akivaizdžių priežasčių – karas ir visi iššūkiai, susiję su karu. Nepaisant to, manau, kad judame pirmyn“, – LRT.lt tvirtino Ukrainos moterų fondo vadovė.
