„Sėdi prie lango tarp keturių sienų ir viskas“, – taip negalią turintis Kęstutis apibūdina savo dienas po to, kai neteko asmeninio asistento pagalbos. Paskutiniai duomenys rodo, kad tokios pagalbos laukia 249 žmonės su negalia, be asmeninio asistento jų kasdienybė sudėtinga, darbo ar mokymosi galimybės – ribotos.
Asmenine pagalba siekiama sudaryti sąlygas žmogui su negalia gyventi savarankiškai ir veikti visose gyvenimo srityse.
Asmeninis asistentas gali padėti pasirūpinti asmens higiena, maistu, padėti nuvykti į reikiamą vietą, pagelbėti bendrauti, tvarkyti finansinius išteklius, orientuotis aplinkoje, organizuoti laisvalaikį ir poilsį, palydėti ir padėti nuvykti į darbo pokalbį, surasti tinkamą transporto priemonę, padėti judėti ten, kur nepritaikyta aplinka.
Remiantis liepos mėnesio duomenimis, asmeninio asistento pagalbos laukia 249 žmonės, o tokie laukiančiųjų sąrašai yra 17 savivaldybių. Daugiausia laukiančių žmonių – Vilniuje (97) ir Kaune (55).
Taip pat skaitykite
„Sėdi prie lango tarp keturių sienų ir viskas“
Praėjusiais metais Kęstutis per mėnesį gaudavo 96 valandas asmeninio asistento pagalbos. Pasibaigus sutarčiai, Kęstutis prašė padidinti pagalbos valandas ir mėnesiui skirti 120 valandų.
Visgi jam savivaldybė suteikė dar mažiau valandų, nei jis gavo anksčiau, tik 80. Atkreipus į tai dėmesį ir paprašius palikti bent 96 valandas, savivaldybė dar kartą sumažino pagalbos valandas ir mėnesiui skyrė tik 64 valandas. Nuo rugpjūčio mėnesio asmeninio asistento pagalbos Kęstutis negauna.
„Tai pasijuokimas. Apskundžiau savivaldybei, kad su tuo nesutinku, 64 valandos pagalbos – kaip nieko, tai kaip jokios pagalbos. Iš mero gavau atsakymą, kad jie sudarė komisiją, kuri nusprendė palikti 64 valandas pagalbos. Bet man neatsiuntė komisijos sprendimo. Mano likimą sprendžia, o aš nežinau, nei ką prirašė, nei ką padarė“, – LRT.lt apgailestavo Kęstutis.
Jis pažymėjo – asmeninio asistento pagalba jam leidžia dalyvauti visuomeniniame gyvenime, kultūrinėje veikloje, dalyvauti renginiuose. Be tokios pagalbos Kęstutis negali išeiti iš namų. Tiesa, keturias valandas per dieną jam padeda socialinis darbuotojas, tačiau, teigė Kęstutis, jo teikiama pagalba visai kitokia.
„Jei ateina asistentas, tai galiu ir į lauką išvažiuoti. Žinau, kad jis ateis ir įvažiuosiu atgal į kambarį. Vienas nei į lauką išvažiuoju, nei atgal į namus įvažiuoju. Ar reikia kur nors išvažiuoti, ar renginyje dalyvauti, kartu su asistentu ir važiuojame. (...)
O dabar sėdžiu užsidaręs ir viskas. (...) Sėdi prie lango tarp keturių sienų ir viskas. Nėra ką daryti“, – pasakojo Kęstutis.
Kol kas jis kliaujasi kaimynų gerumu – jie noriai padeda patekti į namus ir į lauką, tačiau Kęstutis viliasi, kad savivaldybė skirs ir asmeninio asistento pagalbą.
Pagalba keičia gyvenimą
Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos narė, „Pokyčių ambasados“ vadovė Klementina Gruzdienė įsitikinusi – asmeninio asistento pagalba keičia žmonių su negalia ir jų artimųjų gyvenimą.
Vis dėlto ji teigia pastebėjusi, kad paskutiniu metu žmonės tokios pagalbos dažnai negauna, jiems tenka laukti eilėse, o tendencijos blogėja. Pavyzdžiui, sakė ekspertė, atsiranda vis daugiau siūlymų riboti, kam gali būti teikiama asmeninio asistento pagalba.
Tokią pagalbą gauna ir K. Gruzdienės sūnus, tačiau vienu metu tokia galimybė buvo pakibusi ant plauko.
„Labai išsigandau, kad neteksime šios pagalbos, nes tai reikštų, kad apie jokias darbo galimybes mes, kaip tėvai, nebegalime galvoti. Tada mes turėtume užsiimti asmenine pagalba ir vykdyti šią funkciją“, – prisiminė „Pokyčių ambasados“ vadovė.
Kaip akcentavo K. Gruzdienė, gaunama pagalba leidžia dirbti ir žmonių su negalia artimiesiems, ir patiems žmonėms su negalia. Tačiau svarbu ne tik darbo ar mokymosi galimybės – tokia pagalba leidžia patenkinti ir laisvalaikio, sporto ar kultūrinius žmonių poreikius.
Ne lėšų trūkumas, o prioritetų klausimas
Asmeninių asistentų asociacijos vadovas Žilvinas Mišeikis teigė, kad Vyriausybė asmeninio asistento paslaugai finansuoti skyrė papildomų lėšų.
Visgi, apgailestavo asociacijos vadovas, žmonės su negalia padidėjusio finansavimo stipriai nepajautė. Pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybei buvo skirta maždaug pusė milijono, tačiau už šią sumą paslaugų gavo tik 12 žmonių, laukusių eilėje.
„Šių pinigų turėjo užtekti gerokai didesniam žmonių skaičiui, bet dėl kažkokių priežasčių Vilniaus miesto savivaldybė vilkina šio klausimo sprendimą ir piktnaudžiauja savo įgaliojimais“, – LRT.lt sakė Ž. Mišeikis.
Asmeninių asistentų asociacijos vadovas teigė pastebintis, kad savivaldybės apskritai nenoriai prisideda prie asmeninio asistento paslaugos finansavimo.
„Pagal įstatymą paslaugai finansuoti turėtų būti naudojamas ir valstybės, ir savivaldybių biudžetas. Valstybė susiveržusi diržus, ne viską išgali“, – tvirtino Ž. Mišeikis.
Vis dėlto, pasak jo, tokį savivaldybių nenorą prisidėti finansiškai lemia ne lėšų trūkumas, o prioritetų dėliojimas ir požiūris į žmones su negalia.
„Asmenims su negalia reikėtų skirti ne tiek ir daug lėšų, palyginti su tuo, kiek reikia keliukams ar kiemams išasfaltuoti. Nesakome, kad nereikia tvarkyti kelių, reikia, bet reikia rasti aukso viduriuką, kaip paskirstyti lėšas“, – atkreipė dėmesį asociacijos vadovas.
Savivaldybių piktnaudžiavimas?
Dar gegužę vykusiame Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdyje socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė kritikavo, kad nors savivaldybės deklaruoja lėšų trūkumą, jų netrūksta „nė vienai savivaldybei“.
J. Jakštienė aiškino, kad paslaugos poreikį vertina būtent savivaldybės, jos ir formuoja eiles gauti asmeninio asistento paslaugą. Pasak viceministrės, į eiles savivaldybės įtraukia dirbančius ar besimokančius žmones, o asistento pagalbą skiria vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems realiai reikia ne asmeninio asistento, o globos ar slaugos paslaugų.
„Čia asmeniniai asistentai verčiami daryti tai, ko jie neprivalo daryti, vykdyti ir globą, ir slaugą. Matome, kad savivaldybės savo paslaugas dengia asmeniniu asistentu“, – tada teigė J. Jakštienė.
Tokią situaciją mato ir Ž. Mišeikis. Tiesa, jis pastebėjo, kad visi žmonės su negalia, nepriklausomai nuo jų amžiaus ir negalios, turi teisę gauti asmeninio asistento pagalbą. Tačiau, pasak jo, savivaldybės iš tiesų piktnaudžiauja tuo, kad ši paslauga finansuojama iš valstybės biudžeto, todėl ja pridengia kitų paslaugų trūkumą.
Skiriama ne tiems, kuriems labiausiai reikia
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros Teisių apsaugos politikos įgyvendinimo priemonių valdymo skyriaus patarėja Simona Artimavičiūtė-Šimkūnienė nesutinka su kritika Vilniaus miestui. Pasak jos, gavusi papildomų lėšų, Vilniaus savivaldybė visų pirma turėjo užtikrinti, kad pagalbą toliau gautų tie žmonės, kurie ja jau naudojasi.
Likusios lėšos buvo skirtos asmenims iš laukiančiųjų sąrašo, tačiau pagalbą buvo galima suteikti tik daliai žmonių, kadangi skirtų lėšų turėjo pakakti jų pagalbai apmokėti iki metų pabaigos.
Panašiai tvirtino ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Irmantas Kuzas – anot jo, papildomai skirtos lėšos skirtos esamiems asmeninės pagalbos gavėjams ir naujiems gavėjams, kurie buvo paimti iš laukiančiųjų eilės.
Pasak S. Artimavičiūtės-Šimkūnienės, remiantis birželio mėnesio duomenimis, 28 savivaldybėse 83 proc. visų asmeninės pagalbos gavėjų sudaro pensinio amžiaus asmenys.
„Atsižvelgiant į žmonių amžių, jų poreikius ir negalios sunkumą, dažnai asmeninio asistento teikiama pagalba negali visiškai atliepti visų asmens individualiosios pagalbos poreikių, kurie galėtų būti užtikrinti teikiant kitas socialines paslaugas, tokias kaip pagalba į namus, dienos socialinė globa ir kt., ar derinant kitas socialines paslaugas su asmenine pagalba.
Deja, iš savivaldybių pateiktos informacijos matome, kad tai dar nėra dažna praktika“, – LRT.lt sakė Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros atstovė.
S. Artimavičiūtė-Šimkūnienė taip pat pasakojo, kad būna situacijų, kai asmeninė pagalba painiojama su kitomis paslaugomis, o klientai tikisi, kad asistentai atliks tas funkcijas, kurios nėra jų atsakomybė.
„Savivaldybėms rekomenduojama derinti asmeninės pagalbos teikimą su kitomis socialinėmis paslaugomis. Savivaldybėms įgyvendinus rekomendacijas ir asmeniui papildomai skyrus kitų socialinių paslaugų, asmens pagalbos poreikiai visiškai atliepiami“, – sakė Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros atstovė.
Pažeidimų randa visose savivaldybėse
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė J. Jakštienė yra atkreipusi dėmesį ir į tai, kad savivaldybės turėtų labiau kontroliuoti asmeninio asistento pagalbos teikimą. Pasak jos, per patikrinimus buvo nustatyta įvairių pažeidimų.
Tada J. Jakštienė pasakojo, kad asmeninio asistento paslaugos lėšos, skirtos administruoti lėšos savivaldybėse išleidžiamos gruzdintuvėms, kondicionieriams, mikrobangų krosnelėms ar benzinui žoliapjovėms.
Viceministrė taip pat kalbėjo apie atvejus, kai už asmeninio asistento paslaugai skirtas lėšas nevyriausybinė organizacija vyko į poilsinę kelionę.
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros Priemonių planavimo, stebėsenos ir kontrolės skyriaus vyresnioji patarėja Irma Kalinauskienė taip pat pabrėžė, kad įvairių pažeidimų buvo rasta visose tikrintose savivaldybėse.
Nutinka taip, LRT.lt sakė ji, kad asmeniniai asistentai atlieka funkcijas, kurių jie neturėtų atlikti, pavyzdžiui, užsiima namų ruoša, maisto gaminimu, užsiima vaikų priežiūra, vyresnių žmonių slauga.
Pasak I. Kalinauskienės, būna, kad asmeninės pagalbos poreikis nustatomas nepagrįstai, taip pat nepagrįstai didelis valandų skaičius. Savivaldybės taip pat neteisingai interpretuoja įstatymus, dėl to valstybės biudžeto lėšos, skirtos asmeninei pagalbai teikti ir administruoti, naudojamos ne pagal paskirtį.
„Dėl šios priežasties lėšos naudojamos įvairiai buitinei technikai įsigyti, patalpų ir automobilio nuomos išlaidoms padengti ir panašiai“, – vardijo I. Kalinauskienė.
