Užuot graudinęsi, kad jau ir liepa baigėsi, pasigrožėkime, kokių šaunių kadrų šį mėnesį pagavo gamtos fotografas Marius Čepulis. Jais jis dalijasi savo feisbuko paskyroje „Čepulio fotoklajonės“, taip pat pasidalijo ir su portalu LRT.lt.
Liepą M. Čepulis pradėjo pasidalydamas naktinio dangaus su sidabriniais debesimis netoli Labanoro nuotrauka. Įspūdingą dangų jis užfiksavo bandydamas nufotografuoti naktinius drugius. Tiesa, drugelių buvo mažai, o štai uodai gėlė siaubingai, bet gamtos mylėtojas vis tiek liko patenkintas.
Vėliau liepą gamtininkui „medžioti“ drugius sekėsi gerai – jis įamžino gelsvai rožinį pievinį sfinksą, vieną įspūdingiausių naktinių drugių didįjį žaliasprindį ir kitus.
Taip pat M. Čepulis įamžino, kaip pats išsireiškė, du plėšrūnus viename – angį ir virš jos akies tupinčią erkę.
Dar vienas įspūdingas M. Čepulio sutiktas gyvūnas – šikšnosparnis rudasis ausylis. Čia gamtininkas pastebėjo, kad nereikia nustebti karštomis vasaros dienomis šikšnosparnį pamačius dieną – jis tikriausiai išlindo iš savo slaptavietės atsivėsinti.
Simpatiškas atrodė ir javuose pasislėpęs kiškis.
Liepos mėnesį fotografas įamžino nemažai paukščių – lututę, erelį, baltąjį garnį, čiurlį, besistengiantį pagauti musytę. Tiesa, autorius parašė, kad jo svajonė – įamžinti išsižiojusį čiurlį, skrendantį tiesiai į jį ir bandantį pagauti musę, tad iki to dar šiek tiek pritrūko.
Visgi bene labiausiai „Čepulio fotoklajonių“ sekėjus sudomino ir prajuokino jo užfiksuotas suopis su kurmiu snape, o ypač – šalia nuotraukos užrašytas laiškas. „Gerbiamoji panele Fortūna, visų pirma noriu jums padėkoti, kad jūs manęs nepaliekat, stebit, saugot, padedat. <...>
Taigi, panele Fortūna, kai aš minėjau savo mintyse, viešuose pasisakymuose, susitikimuose, kad labai noriu nufotografuoti kurmį, aš ne visai tokį kadrą turėjau omeny.
Taip, žinoma, gal aš nebuvau konkretus ir grynai techniškai jūs, panele, visas sąlygas išpildėt, bet man reiktų kurmio ne SUOPYJE, o KURMIARAUSYJE. Jei, žinoma, tai jūsų neapsunkins“, – mandagiai rašė M. Čepulis.
Kapsint paskutinėms liepos dienoms, M. Čepulis pasidalijo voverių giminaičių švilpikų mitybos ir žiemojimo įpročiais ir, žinoma, išskirtiniu kadru.
„Tu gražus ir aš tave suėsiu, – taip M. Čepulis pavadino nuotrauką su švilpiku. – Kaip ir voverės, švilpikai yra beveik žolėdžiai. Jei voverė neatsisako kokio paukščiuko, tai ir švilpikai mielai suryja kokį slieką, vabzdį ar vorą. O šiaip daugiausiai graužia augalus. Ypač mėgsta jaunus ūglius ir žiedus.
Minta švilpikai rytais ir vakarais, bo nepakenčia karščio. Būtent tada geriausia juos stebėti. Jiems, kaip ir barsukams ar ežiukams, būtina per trumpą vasarą prisikaupti riebalų, kad galėtų žiemą urvelyje išmiegoti. Tiesa, urvelio angą jie užlipdo savo kakučių ir žemių mišiniu. Toks šūdcementis gaunas. Labai dažnai jaunesni ir kūdesni švilpikai tiesiog nebepabunda, nes nebeužtenka riebaliukų iki pavasario. Tad jie putlučiai ne iš gero gyvenimo.“
M. Čepulis pridėjo ir vaizdo įrašą apie švilpikų gyvenimą:
Kitame įraše apie švilpikus M. Čepulis daugiau papasakojo apie „švilpiko dieną“: jų gyvenseną, įpročius, išvaizdą ir pan. Pavyzdžiui, galime sužinoti, kad švilpikai, kaip ir voverės, uodega išreiškia įvairius jausmus. Arba kad ir jauni, ir seni švilpikai labai mėgsta ristis. Ir, pasirodo, visai nešvilpauja.
„Švilpikai gyvena grupėmis ir gina savo teritoriją. Vienoje kolonijoje yra dominantė pora, kuri tik gali turėti vaikų. Jei kokia kita tos grupės patelė išdrįsta suneštėti, jos vaikai bus nužudyti“, – pasakoja M. Čepulis.
Šį mėnesį Mariui pavyko išpildyti ir vieną savo svajonę pamatyti – alpinę salamandrą. Gamtininkui pavyko ne tik ją pamatyti, bet ir įamžinti, o mums jis papasakojo įdomių faktų apie šį „labai labai, net žiauriai įdomų sutvėrimą“.
„Jų yra keli porūšiai – nuo visiškai juodų iki geltonai juodų. Gyvena Alpių kalnuose iki 2,5 km aukščio. Ir tai yra visiškai sausumos gyvūnas. Tai yra gyvagimdis varliagyvis. Jos vystymasis yra visiškai nerealus, tad apie jį reikės atskirai pasakoti.
Gyvena jos iki 10 metų. Juda dažniausiai ne daug. Tai yra nuo savo teritorijos nenuklysta daugiau nei 20 metrų. Skirtingai nuo Bedančio slibino, šitos turi mažus dantukus. Medžioja įvairius moliuskus, šimtakojus, vabalus bei kitus vabzdžius. Aktyvi visą dieną. Bet mėgsta kai drėgna ir ne per karšta. Nuodinga. Palietus nieko nebus, bet, jei po to paliesit savo veidą, jis po truputį pradės juoduoti. Tai nesustabdomas procesas. Jei pasiseks, gal būt turėsit ir geltonų dėmių, – faktų pažeria M. Čepulis.
