Kai telefone pasirodo perspėjimas apie oro pavojų, girdime raginimus eiti į priedangas, o naujienose matome informaciją apie galimą grėsmę – natūralu, kad reaguojame su įtampa, baime ar nesaugumo jausmu, rašoma „Jaunimo linijos“ įraše feisbuke. Daugeliui tai buvo pirmas kartas, kai tokia situacija staiga tapo ne teorine, ir pateikė keletą rekomendacijų, kaip elgtis. Įrašu „Jaunimo linija“ sutiko pasidalyti ir su LRT.lt skaitytojais.
Nesaugumo situacijose svarbiausia remtis oficialia informacija. Sekite oficialius pranešimus, laikykitės institucijų rekomendacijų, pasidomėkite, kur yra artimiausia priedanga ir kaip derėtų elgtis kylant grėsmei.
Pasirūpinkite savo saugumu. Tik pasirūpinę savo fiziniu saugumu galime geriau padėti savo artimiesiems, vaikams ar kitiems žmonėms šalia mūsų. Kuo ramiau ir aiškiau jausimės patys, tuo lengviau bus suprasti, kaip galime padėti kitiems.
Jei nerimaujate dėl savo vaikų ar artimųjų – pirmiausia pabandykite su jais susisiekti ir įsitikinti, ar jie yra saugioje vietoje. Svarbu pasitikėti mokyklų, darželių, būrelių ar kitų institucijų darbuotojų veiksmais ir oficialiomis rekomendacijomis.
Nepasiduokite panikai, nerizikuokite savo ar kitų žmonių saugumu skubėdami važiuoti per miestą ar elgdamiesi neapdairiai, kol grėsmė nėra pasibaigusi. Vadovaukitės oficialia informacija ir stenkitės veikti kuo ramiau bei saugiau.
Natūralu jausti baimę ir nerimą šiandien – mes nerimaujame dėl neapibrėžtos situacijos ir nežinome, kas bus ateityje, tai yra normali ir natūrali būsena. Galime bijoti dėl savęs ir savo artimųjų, ir tai taip pat yra suprantama bei žmogiška reakcija.
Svarbu atpažinti ir pripažinti savo jausmus, nuo jų nebėgti. Tačiau, kai kyla reali fizinė grėsmė, pirmiausia svarbu pasirūpinti savo saugumu – laikytis oficialių rekomendacijų ir būti saugioje vietoje. Dažnai geriausia pagalba mūsų baimei ir nerimui tokiu metu yra žinojimas, kad darome viską, kas padeda apsisaugoti. Kai situacija tampa saugesnė, padeda kalbėtis apie tai, ką jaučiame. Jei kalbėtis sunku, svarbu rasti kitą būdą jausmams išreikšti – rašyti, judėti ar kitaip pasirūpinti savimi.
Taip pat svarbu suvokti, kad negalime kontroliuoti visko, kas vyksta aplink mus. Tačiau galime pasirūpinti tuo, kas yra mūsų rankose – pasidomėti, kur yra artimiausia priedanga, aptarti su šeima veiksmų planą, pasiruošti būtiniausių daiktų krepšį ar daugiau sužinoti apie civilinę saugą ir pilietinį pasirengimą. Dažnai net ir maži pasiruošimo žingsniai padeda susigrąžinti didesnį saugumo ir kontrolės jausmą.
Labai svarbu tęsti ir kasdienę veiklą – darbus, mokslus, būrelius, sportą, susitikimus su artimaisiais. Įprasta rutina suteikia stabilumo, aiškumo ir bent dalinį saugumo jausmą. Dažnai tai yra vienas svarbiausių dalykų, kuriuos šiuo metu galime padaryti dėl savęs.
Su sukilusiu nerimu išbūti padeda fizinis judėjimas, mankšta, pasivaikščiojimai, namų tvarkymas, šokiai ar pokalbiai su artimaisiais. Nusiraminti kai kuriems padeda meditacija, malda ar humoras. Ir kartu visiškai natūralu, jei šiuo metu nepavyksta visiškai nusiraminti.
