Augaliniu pienu vadinami gėrimai – išties sveikatai palankesnis pasirinkimas ar tik reklamos triukas? Gydytojas dietologas Edvardas Grišinas sako, kad geros sudėties augalinis gėrimas gali būti geras karvės pieno pakaitalas, tačiau pabrėžia, kad norėdami neapsigauti vis tiek turėsite skaityti produkto etiketę, kitu atveju rizikuojate sau labiau pakenkti nei padėti.
Augaliniai avižų, migdolų, ryžių, sojų ar kokosų gėrimai vis dažniau pakeičia gyvūninės kilmės pieną kavinėse, namų virtuvėse. Matydami žmonių susidomėjimą, gamintojai siūlo vis daugiau ir įvairesnių skonių.
Užliūliuoja ir reklama, nuomonės formuotojų pasakojimai apie augalinių gėrimų naudą ir mažesnę žalą aplinkai. Dažnas pildamas sojų „pieno“ į košę jau beveik nesusimąsto, ar tikrai šis skystis yra pranašesnis už paprastą pieną. Kaip yra iš tiesų?
Anot dietologo E. Grišino, viskas priklauso nuo to, dėl kokios priežasties renkamės tokią alternatyvą. Jei žmogus laikosi augalinės mitybos principų ir nevartoja gyvūninės kilmės produktų, jei netoleruoja laktozės ar pieno baltymo kazeino, tada augalinis gėrimas yra puiki išeitis. Ypač papildytas kalciu, vitaminu D ar B12.
„Geros sudėties augalinis gėrimas iš dalies gali prilygti natūraliam pienui. Tačiau svarbu nepamiršti, kad jei patys namuose pagamintumėte vadinamojo augalinio pieno, jis didelės maistinės vertės neturėtų ir neaprūpintų organizmo medžiagomis, esančiomis karvės piene. Be to, ir neišgertumėte jo tiek, kad naudingų medžiagų gautumėt užtektinai.
Dar svarbu pažymėti, kad natūralaus, pačių pagaminto augalinio gėrimo skonis dažną greičiausiai nuviltų. Būtent todėl prekyboje esantys gėrimai dažnai turi daug pridėtinių medžiagų – cukraus, saldiklių, emulsiklių, tirštiklių ir pan., kurie gali daryti neigiamą įtaką žarnyno mikrobiotai. Jei neatsižvelgsite į produkto sudėtį, greičiau sau pakenksite nei padėsite. Deja, žmonės produktus dažniau renkasi pagal skonį, ne pagal kokybę ar naudą organizmui“, – pastebi gydytojas dietologas.
Dauguma žmonių vis tik karvės pieno visiškai neatsisako, tačiau stengiasi sumažinti jo vartojimą, būdami įsitikinę, kad jis gali apsunkinti virškinimą. Pasak E. Grišino, jei suvartojamas pieno kiekis nesukelia nepatogumų, jo vengti tikrai neverta, tačiau reikėtų apgalvoti, kaip jį vartojame.
„Tiesą sakant, dažniau problema yra net ne patys produktai, o tai, kaip juos paruošiame. Kartais žmonės sako, kad, pvz., valgo vištieną, tačiau vienas jų renkasi krūtinėlę, kitas – Kijevo kotletą, – aiškina dietologas. – Pieną ar jo produktus dažniausiai taip pat vartojame su kitais produktais – pvz., saldžiais dribsniais, bandelėmis, varškę gardiname grietine ir uogiene ar pan., būtent tokie priedai dažniau sukelia virškinimo sunkumų ar yra nepalankūs organizmui. Lygiai taip pat ir geros sudėties augalinį pieną kartais vartojame su daug cukraus turinčiais produktais ir pan.“
Gydytojas atkreipia dėmesį į tai, jog neretai žmonės apsigauna ir ant pakuočių pamatę užrašus „augalinės kilmės“, „papildyta proteinu“, „ekologiška“, tikėdamiesi, kad tokie produktai yra sveikatai palankūs. „Nebūtinai. Ekologiškas jogurtas, kurio sudėtyje bus pridėtinio cukraus, net ir būdamas ekologiškas, nebus sveikatai palankus“, – paaiškina jis.
Sunku išlikti budriems ir kai reklamuotojai tikina, kad vienos gėrimų rūšys tiks metantiems svorį, nes turi nedaug kalorijų, o kitos padeda raumenims atsigauti ir ilgiau išlaiko sotumo jausmą ar pan. Ką patartų rinktis dietologai?
„Vienos rūšies išskirti tikrai neišeitų. Galbūt migdolų ar kokosų gėrimas bus labiausiai hipoalerginiai, o avižų gėrime gali būti glitimo, kurį taip pat toleruoja ne visi. Tačiau iš tiesų kurio nors gėrimo išskirti negalėčiau – kaip ir minėjau, norėdami pasirinkti tikrai sveikatai palankų produktą, pirmiausia vis tiek turėsite perskaityti etiketę.
Lygiai taip pat bus svarbu, kaip jį vartosite, ar jūsų mityba bus visavertė. Sunku kalbėti apie vieno produkto įtaką savijautai neapžvelgiant visumos“, – sako gydytojas dietologas E. Grišinas.
