Iš emigracijos grįžę Rima ir Lukas savo bendrą gyvenimą kuria provincijoje ir nė kiek nenori pažiūrėti į miesto pusę. „Daug smagiau išeiti į lauką ir atsigerti kavos savo terasoje negu eiti į balkoną ir šusti tuose butuose prie +30 temperatūros [...]“, – LRT RADIJO laidoje „Už Vilniaus“ sako Rima Rasimaitė. Mergina spaudžia sūrius ir nuo mirties gelbėja gyvūnus. „O paskutinis poniukas būtų išvažiavęs į mėsinę, [...] jis tiesiog buvo nereikalingas niekam“, – laidoje pasakoja 23-ejų ūkininkė.
Abu jie gimė kaime ir abu jie nori toliau gyventi provincijoje. Pora tikina, kad nei miestas, nei emigranto duona jų nė kiek nesužavėjo.
„Nuo kaimo viskas prasidėjo. Ramuma, gyvūnai – visa tai labai prie širdies. Beveik metus gyvenau mieste, bet man ten nepatiko, jaučiausi suvaržytas. Man reikia laisvės, kur aš galiu išeit, matyt... Man tai gražu, tai mano jausmas“, – sako Lukas Kuprys.
Širdies draugui antrina ir Rima. Merginai kaimas yra tiesiog įaugęs į kraują. Savo kiemo, tikina ji, niekada neatstos daugiabučio balkonas.
„Teko pagyventi Anglijoje kotedžiukuose. Tai buvo trys blogiausi mano gyvenimo mėnesiai, – prisimindama juokiasi R. Rasimaitė. – Daug smagiau išeiti į lauką ir atsigerti kavos savo terasoje negu eiti į balkoną ir šusti tuose butuose prie +30 temperatūros ir tikėtis, kad vakare bus geriau.“
Emigranto duonos ragavo ir Lukas. „Švedijoje dirbau baldų gamykloj. Mano darbas daugiausiai buvo prie CNC staklių. Dirbau operatoriumi. Teko kurti dalį programų ir prižiūrėti, kad visa darbo eiga vyktų sklandžiai. Iš pradžių dirbau sandėlyje, tačiau buvau pastebėtas ir nusiųstas į geresnę poziciją. Beveik tris metus ten pradirbau“, – pasakoja reemigrantas.
Tuomet Luko gyvenime atsirado Rima. Mergina juokiasi, kad širdies draugui užkrovė daug gyvūnų ir parsitempė juos į Lietuvą.
„Sakiau, kad gana čia tų užsienių ir reikia čia (Lietuvoje – LRT.lt) kažką daryti, – šypsosi pašnekovė. – O aš Anglijoje buvau Jermonte, atostogavau pas dėdę. Vienintelis mano išsigelbėjimas buvo jo šuo ir netoliese tekantis kanalas. Ten buvo žolė, stadionas. Tose vietose praktiškai ir praleidau tris mėnesius. O visa kita – gatvės, namai, aukštos mūrinės tvoros – tiesiog varė depresiją. Jis (Lukas – LRT.lt) dar planavo būti iki šios vasaros vidurio, bet visgi balandžio mėnesį parsiviliojau jį čia.“
Parsiviliojusi širdies draugą į Lietuvą, Rima su Luku nieko nelaukę nusprendė ne tik gyventi kaime, bet ir užsiimti tuo, kuo turėtų užsiimti čia gyvenantys žmonės. Pora Luko tėvų sodyboje augina ožkas, jas melžia ir iš jų pieno daro sūrius.
„Užsiveisėm ožkų, atsirado arklių. [...] Vieną ožką malonu melžti, o kitą jau dviem rankom turi kočiot, kol tą pieną išspaudi. Dar kitas reikia gaudyt, – juokiasi Rima, dar dirbanti virtuvės šefe viename Birštono bare. – [...] Sūrius darom pagal užsakymus. Per dieną pagaminu tris didelius arba keturis-penkis mažesnius sūrius. Didelis sveria 500 gramų, mažas – 300 gramų.“
Jie nori plėsti žirgyną. Pasak jų, žirgai žmones gydytų hipoterapija ar tiesiog lankytojams aprodytų apylinkes.
„Pradėjau dirbti nuo 14 metų, kad užsidirbčiau pirmajai savo kumelei. Nuo to viskas ir prasidėjo. [...] O paskutinis poniukas būtų išvažiavęs į mėsinę, bet man jo pagailo, nes jis jokių sveikatos problemų neturi, jis tiesiog buvo nereikalingas niekam“, – pasakoja gyvūnus labai mylinti ir nuo mirties gelbėjanti Rima.
Kartu su Luku gyvenanti ir Prienų rajone, Mediniškių kaime, netoli Jiezno, ūkininkaujanti Rima įsitikinusi, kad po kiek laiko kaimą atras ir labiau vertins daugiau žmonių. Poros visai negąsdina žiemą nevalomi provincijos keliai – būsimus vaikus, patikina Lukas, į mokyklą vežios taip, kaip juos vežiojo jų tėvai.
„Žmonės vis tiek kaimą kažkada pradės vertinti. Nereikės skrist į turkijas, galės tiesiog atvažiuot, atsirelaksuot ir važiuot namo. [...] Kai pasnigs, važiuosime, vaikus į mokyklą vešime taip, kaip ir mus vežė, – nusistumdai kelią ir nuveži“, – laidoje „Už Vilniaus“ sako jauna pora – 23-ejų Rima Rasimaitė ir bendraamžis Lukas Kuprys.
Visas įkvepiantis pokalbis su provincijoje gyvenančia ir kuriančia Rimos ir Luko pora – laidos „Už Vilniaus“ įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius
