Darbingai šiuos metus pradėjusi Rūta Loop neabejoja – jei tik radę laisvą minutę nieko neveikiame, pasiveja ir savigrauža. Tiesa, atlikėja LRT.lt pasakoja šį demoną jau įveikusi – tiesiog priminė sau, kiek visko nuveikė per praėjusius metus. Apie atostogas su širdies draugu jau pasvajojanti Rūta papasakojo, ir kodėl šiemet jos neišvysime nacionalinėje atrankoje į „Euroviziją“.
– Nors atrodo, kad po darbingo gruodžio norėtųsi atsikvėpti, jūs ir sausį pradėjote darbingai – repeticijos, pasirodymai, spektakliai, laidos „Mano daina“ filmavimai. Ar pavyko pajausti švenčių dvasią, naujų metų slenkstį ir nepervargti?
– Pavyko! Beje, labai apsidžiaugiau, kad tai buvo pirmi metai, kai mes su šeima iš tikrųjų nesikeitėme dovanomis. Nors kartais būna, jog žmonės susitaria nieko nedovanoti, bet galiausiai nustebina dovana, šiemet ir to nebuvo. Šįkart tikrai buvome kartu, žaidėme žaidimus, kalbėjomės. Man tai – didelė vertybė ir tikroji švenčių prasmė.
Juolab kad prisimenu save anksčiau gruodžio 23-iąją panikuojančią dėl to, kad nupirkau per mažai dovanų, ir suprantu – šventės kažkada man kėlė daugiau streso nei laimės. Galbūt paminėjusi 30-metį pajaučiau, kad labiausiai norisi ne materialių dovanų, o buvimo, kokių nors veiklų kartu. Su šeima, su draugais. Taigi džiaugiuosi, kad šįkart pavyko išvengti papildomos įtampos ir pasimėgauti laiku su artimaisiais. Dovanų, beje, visai nepasigedome!
O atsikvėpti taip pat pavyko. Paprastai mes, muzikantai, po koncertų lekiame į studiją, ieškome kūrybinės veiklos arba ji pati mus suranda, tačiau gruodį pavyko neužsisukti ir pailsėti, o šiuos metus pavyko pradėti su nauju projektu ir mintyse besisukančiais planais.
– Tie, kas įpratę veikti ir lėkti, dažnai suradę poilsio minutę graužiasi, kad neva nieko neveikia. Tokios mintys nekankina?
– Turbūt dažnas turime tokią bėdą, tad kartais pravartu stabtelti ir sau priminti, kiek visko nuveikta. Galbūt net reikėtų tam paskirti dieną. Aš, beje, taip ir padariau. Pagalvojau, sausį dalyvavau nacionalinėje atrankoje į „Euroviziją“, vasarį pristačiau albumą, kovą spėjau pagyventi Ispanijoje... Taip perbėgau kiekvieną mėnesį ir supratau – viskas gerai, padaryta nemažai, galima ir pailsėti.
Netgi pastebėjau, kad jei negaunu dovanų čekio, pati niekada neužsirašau į masažą ar kokį nors pasilepinimą, taigi šiemet vienas iš mano naujamečių pažadų – nueiti į masažą, baseiną, pasilepinti sūkurine vonia ir pan. Pajaučiau, kad reikia ir ko nors tokio įnešti į gyvenimą.
– Dar kokių nors pasižadėjimų buvo?
– Esu susidėliojusi planą, kada kokią dainą noriu išleisti, o prasidedant pavasariui su draugu planuojame mėnesiui išvykti į Portugaliją.
Galbūt tai taps pavasarine tradicija, nes kovas ir balandis muzikos industrijoje yra ramesni mėnesiai. Galima išvažiuoti ir įsikvėpti. Jau dabar galvodama, kaip su kemperiu važiuosime palei pakrantę, jaučiuosi įkvėpta, taigi net neabejoju, kad grįšiu su naujomis mintimis. Vis tik tam, kad galėtum kurti, reikia pasipildyti, jei sukiesi rutinoje, rasti įkvėpimo sunkiau.
– Jau prasideda projektas „Pabandom iš naujo“, jame atlikėjai varžosi dėl galimybės atstovauti Lietuvai „Eurovizijoje“. Ir jūs porą sykių dalyvavote atrankoje ir pateikėte labai kokybiškos, geros muzikos. Kai kas nusivylė, kai šiemet dalyvių sąraše neišvydo jūsų vardo...
– Labai malonu tai girdėti. Tačiau atranka užima labai daug laiko ir pareikalauja pastangų, o ar dalyvausiu, nusprendžiu dar vasaros pabaigoje. Žinoma, viskas prasideda nuo dainos, jei yra tinkamas kūrinys, tada galima galvoti apie jos pateikimą, vizualinius sprendimus, komandą... Šįkart nusprendžiau pailsėti ir įsikvėpti.
Tikrai nesakau „ne“, nes ir pasirodžiusi su „We Came from the Sun“, ir su „Call me from the Cold“ išėjau labai laiminga – įsitikinau, kad mano stilius artimas ir įdomus lietuviams. Juk kai kuri, neretai susimąstai, ar tikrai turėsi savo publiką. O prasidėjus atrankoms, sulaukiu palaikymo, gražių žinučių, jos man svarbios.
– Dauguma atrankų dalyvių nė neįsivaizduoja, kas jų lauktų didžiojoje „Eurovizijoje“, jums konkurso užkulisiai gerai žinomi – 2015-aisiais Austrijoje buvote pritariančiąja Monikos Linkytės ir Vaido Baumilos vokaliste.
– Tada ir susižavėjau „Eurovizija“. Kai Vaidas ir Monika mane pakvietė, pamaniau – kodėl gi ne? Dvi savaitės Vienoje su puikia kompanija man atrodė smagus nuotykis. Nuvykus į konkursą mano akys prasiplėtė – pamačiau, kas yra eurovizinė scena, ką reiškia įdirbis ir profesionalų komanda.
Rodos, atlieki tik vieną dainą, bet po repeticijų jautiesi pavargęs kaip po gero koncerto. Nors atsakomybė slegia pečius, eini su džiaugsmu, norisi kalbėti apie Lietuvą ir tinkamai pristatyti savo šalį ir kuo plačiau paskleisti dainą už savo šalies ribų.
Mane tai taip sužavėjo, kad grįžusi pabandžiau dalyvauti atrankoje, tačiau to karto net nelaikau tikru bandymu – veikiau patyrinėjau vandenis, bet tada dar nežinojau, nei kas aš, nei kokią muziką noriu kurti. Savo kaip solistės pradžia laikau 2019-uosius. Tada į atranką atėjau jau žinodama, kaip noriu skambėti, jausdamasi savimi ir mėgaudamasi procesu.
Man tada buvo 27-eri. Dabar man 30 m. ir per trejetą metų jaučiuosi nemažai patyrusi ir padariusi. Galbūt kai kam atrodo, kad vėlokai startavau kaip solistė, tačiau suvokiau, kad svarbiausia tiksliai žinoti, kad tau patinka tai, ką darai, ir jautiesi savimi. Turbūt atsikelti vieną dieną ir suprasti, kad esi ne savo vietoje, būtų liūdnoka. Juolab kad ir klausytojai jaučia, ar esi nuoširdus ir tikras, ar esi kažkieno primestas įvaizdis ir muzika, einanti ne iš širdies.
– Nors muzika yra jūsų kelias, darbas ir aistra, galima nuo jos pavargti?
– Visko būna. Kartais ryte važiuoji į darbus su muzika, o vakare po filmavimo įsėdusi į automobilį nori pabūti tyliai. Poilsis ir tyla kur nors turi atsirasti. Manau, normalu, kad pavargstame ir nuo savo profesijos.
Vis tik atlikėjams tenka dirbti ir per šventes, ir aukoti savo laiką su artimaisiais, bet toks kelias ir meilė darbui lemia, kad eini toliau. Ir iš tiesų džiaugiuosi pasirinkusi šį kelią – niekada nebuvau sudvejojusi, kad mano pasirinkimas buvo klaidingas. Tai yra įdomus, iššūkių pilnas, sunkus, bet kartu ir labai malonus kelias.
– Tą kelią dažnai lydi žinomumas ir vis netylanti diskusija apie tai, kiek komentatorių pagiežos tenka atlaikyti garsiems atlikėjams, aktoriams ar nuomonės formuotojams.
– Nemanau, kad esu labai žinoma. Kai kas mane žino, kai kas – ne. Ir manau, kad esu labai geroje vietoje, esu laisva kūrėja ir žmogus, galintis laisvai gyventi. Galų gale gyvename Lietuvoje, nesame persekiojami paparacų.
– Kolegos kartais pasakoja, kad sunku ir dėl to nestabilumo – per šventes įsuka darbymetis, o būna laikotarpių, kai darbo pasiūlymų gerokai sumažėja...
– Visada galima savo uždarbį apgalvoti ir padalyti taip, kad didelių svyravimų nesijaustų. Tam tikra sistema, finansinių dalykų ir mokesčių išmanymas – tik privalumas. Plaukioti ir svajoti, mėgautis galime kūrybinėje erdvėje, bet gyvenime stengiuosi išlikti realistiška.
– Tačiau sugrįžkime prie projekto „Mano daina“. Ankstesniame sezone buvote viena iš laidos dalyvių, dabar – viena iš atlikėjų.
– Ir man labai smagu, pamenu, pati į projektą buvau atsinešusi Eminemo dainą „Loose Yourself“, ji man primena paauglystės metus, kai žavėjausi jo ritmais ir rimais, o minėtasis kūrinys man buvo savotiška išsilaisvinimo daina.
Dabar atlieku kitų dalyvių atsineštas dainas ir labai džiaugiuosi galėdama save išbandyti įvairiais stiliais. Būna, gaunu dainą ir ji atrodo visiškai ne mano tipo, tačiau perleidžiu per save, pažaidžiu ir visiškai kitaip ją atrandu. Be to, labai smagu su Česlovu Gabaliu, Džiugu Širviu ir visa muzikantų komanda, labai gerai leidžiame laiką.
Taip pat žiūrėkite:
