Kai su draugais dėliojate kelionės planus ir susiginčijate, kokios mintys ima suktis jūsų galvoje? Galbūt reikėtų su jais nevažiuoti, štai jau dabar imame pyktis, tai kas laukia toliau? Ar – viskas bus gerai, tuoj viską išspręsime ir tai visiškas niekis. Tyrimai rodo, kad vertinti situacijas optimistiškai būtų ne tik naudingiau, bet ir sveikiau, o galbūt ši savybė net prailgintų gyvenimą.
Remiantis nauju tyrimu, kuriame dalyvavo beveik 160 000 skirtingos rasės ir kilmės moterų, didesnis optimizmas yra susijęs su ilgesne gyvenimo trukme ir galimybe išgyventi iki 90 metų ar ilgiau, rašoma CNN.
Kaip rodo trečiadienį Amerikos geriatrijos draugijos žurnale „The Journal of the American Geriatrics Society“ paskelbtas tyrimas, sveikos gyvensenos veiksniai, tokie kaip mitybos kokybė, fizinis aktyvumas, kūno masės indeksas (KMI), rūkymas ir alkoholio vartojimas, užima mažiau kaip ketvirtadalį ilgaamžiškumo ir optimizmo ryšio skalėje.
„Nors polinkį į optimizmą gali lemti socialiniai struktūriniai veiksniai, mūsų išvados rodo, kad optimizmo ir ilgaamžiškumo koreliacija stebima visose rasinėse ir etninėse grupėse, – savo pranešime teigė pagrindinė tyrimo autorė Harvardo T. H. Chano visuomenės sveikatos mokyklos dėstytoja Hayami Koga. – Optimizmas gali būti svarbus veiksnys, siekiant ilgaamžiškumo įvairiose socialinėse grupėse.“

Augančios tyrimų apimtys
Tai ne pirmas tyrimas, kurio išvados rodo aiškias sąsajas tarp ilgaamžiškumo ir žvelgimo į šviesiąją gyvenimo pusę. 2019 m. atliktas tyrimas parodė, kad tiek vyrai, tiek moterys, pasižymintys didesniu optimizmo lygiu, gyvena vidutiniškai 11–15 proc. ilgiau nei pozityvumo stokojantys žmonės. Tiesą sakant, daugiausiai balų surinkę optimistai paprastai išgyvendavo iki 85 metų ir daugiau.
Rezultatai pasitvirtino, net ir atsižvelgus į tiriamųjų socialinę ir ekonominę padėtį, sveikatos būklę, depresiją, rūkymą, socialinį įsitraukimą, netinkamą mitybą ir alkoholio vartojimą.
Ekspertų teigimu, rašoma CNN, optimizmas nereiškia gyvenime pasitaikančių stresorių ignoravimo. Tačiau jiems pasireiškus, optimistiški žmonės yra mažiau linkę kaltinti save ir labiau linkę manyti, kad kliūtis yra laikina ir net gali turėti teigiamą poveikį. Optimistai taip pat mano galintys kontroliuoti savo likimą ir siekia kurti galimybes pozityviems dalykams.
Tyrimai rodo, kad optimistinis nusiteikimas turi teigiamos įtakos sveikatai. Ankstesni tyrimai atskleidė tiesioginį ryšį tarp optimizmo ir sveikesnės mitybos bei aktyvaus gyvenimo būdo, taip pat geresnės širdies būklės, stipresnio imuniteto, geresnės plaučių funkcijos ir mažesnės mirties rizikos.
Kiekvienas gali tapti optimistu. Dvynių tyrimai parodė, kad tik apie 25 proc. optimizmo yra užprogramuota genuose. Visa kita priklauso nuo mūsų ir nuo to, kaip mes reaguojame į gyvenimo iššūkius. Jei patyrę stresą esate labiau linkę į savigraužą, nesijaudinkite, pasirodo, galima lavinti smegenis ir išsiugdyti pozityvumą.

Ekspertų manymu, laikui bėgant dėmesys teigiamiems dalykams gali pakeisti bendrą požiūrį į gyvenimą.
Kasdien skiriant keletą minučių užrašyti, už ką esame dėkingi, taip pat galima pagerinti požiūrį į gyvenimą. Daugybė tyrimų rodo, kad praktikuojant dėkingumą, ugdomi teigiami įveikos įgūdžiai, nes įprastas neigiamas mąstymo stilius pakeičiamas optimizmu. Dalykų, už kuriuos jaučiamės dėkingi, skaičiavimas netgi padėjo pakoreguoti paauglių probleminį elgesį.
Ekspertų teigimu, optimizmo pratimus, kaip ir mankštą, reikia atlikti reguliariai, kad smegenys nuolat būtų geros formos. Bet argi ilgesnis, laimingesnis ir pozityvesnis gyvenimas nevertas šių pastangų?




