Nors šalies darbo rodikliai gerėja, daliai žmonių darbo paieška trunka net keletą mėnesių ir ilgiau. Darbo rinkos ekspertai pastebi, kad vis labiau ryškėja skirtumas tarp rinkoje esančių ir trūkstamų specialistų – kol vienose srityse fiksuojami rekordiniai laisvų darbo vietų skaičiai, kitur sparčiai auga konkurencija. Darbo ieškantys pastebi, kad dažnai atrodo, jog gyvenimo aprašymą tenka siųsti į neegzistuojančias darbo vietas.
Pasiūlos ir paklausos disbalansas
Remiantis Užimtumo tarnybos duomenimis, registruotas nedarbas balandžio 1 d. siekė 8,5 proc.
Per mėnesį šis rodiklis sumažėjo apie 0,5 proc., tokį patį mažėjimą galima fiksuoti, jei lyginsime su praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu registruotu nedarbo lygiu.
Duomenys rodo, kad nedarbo rodikliai mažėjo visose gyventojų grupėse – tarp vyrų, moterų, jaunimo ir vyresnių nei 50 metų asmenų.
Kyla klausimas: jei rodikliai gerėja, kodėl dalis specialistų darbo neranda net po kelis mėnesius?
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Nors darbo rinkos skaičiai suteikia optimizmo, tačiau fiksuojamas ir vis didėjantis paklausos ir pasiūlos disbalansas.
- Nors rinkoje paklausesnės tiksliųjų mokslų specialybės, jaunuoliai dažniau renkasi humanitarinių ir socialinių mokslų pakraipas.
- Ilgai nerandantys darbo žmonės skundžiasi, kad dalis skelbimų yra netikri, jaučiasi ignoruojami.
- Darbo rinkos ekspertai sako, kad, nors gali pasirodyti kitaip, visgi priežastys dažniausiai būna daug paprastesnės.
Pasak darbo paieškos portalo „CV Online“ marketingo vadovės Ritos Karavaitienės, nors darbo rinkos skaičiai nuteikia optimistiškai, tačiau fiksuojamas ir vis didėjantis paklausos ir pasiūlos disbalansas – darbdaviai vis aktyviau ieško inžinerijos, technologijų, gamybos ir kitų panašių sričių darbuotojų, o jaunuoliai dažniau linkę siekti išsilavinimo socialinių ir humanitarinių mokslų srityse.
„Labiausiai dėmesys sutelktas į inžineriją, technologijas, mediciną, transporto, statybos, gamybos sritis. <...> Jeigu žmogus ieško darbo komunikacijos, rinkodaros, viešųjų ryšių, administravimo, žmogiškųjų išteklių, teisės srityse, jis susiduria su labai didele konkurencija“, – darbuotojų pertekliumi išsiskiriančias sritis vardijo pašnekovė.
R. Karavaitienės teigimu, tokį lūžį rinkoje lėmė technologijų ir dirbtinio intelekto plėtra.
„Su tuo labai ūgtelėjo reikalavimai kandidatams ir tai, kokių darbuotojų ieškoma. Darbo rinkos kryptis pajudėjo link aukštos kvalifikacijos darbuotojų, tai yra aukštą pridėtinę vertę kuriančių darbų“, – teigė ekspertė.
Be to, išaugo ne tik darbdavių reikalavimai darbuotojams – darbuotojai taip pat ieško tobulo darbdavio.
Panašiomis įžvalgomis dalijosi ir Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė.
„Įmonėms sprendžiant kaštų optimizavimo ir produktyvumo didinimo iššūkius, darbdaviai ieško darbuotojų, kurie, net ir dirbdami prastesnėse pozicijose, turėtų bent bazinius skaitmeninius įgūdžius, gebėtų valdyti šiuolaikines technologijas, dažnu atveju, kad turėtų užsienio kalbų pagrindus.
Šių kompetencijų trūkumas gali tapti kliūtimi, lemiančia ilgesnes darbo paieškas. Taigi ilgesnį sugrįžimo į darbo rinką laikotarpį lemia tiek darbo ieškančių žmonių vangus noras sparčiau ir drąsiau mokytis naujų dalykų, tiek dažnai perteklinis darbdavių pageidavimas gauti idealius kandidatus“, – teigė pašnekovė.
Abiejų specialisčių įžvalgas atspindi ir Užimtumo tarnybos statistika: kovą paskelbta 15,4 tūkst. laisvų darbo vietų – 4,8 tūkst. (45,8 proc.) daugiau nei vasarį.
Tai – didžiausias laisvų darbo vietų skaičius per pastarąjį pusmetį.
Darbuotojų paklausa augo visuose sektoriuose. Labiau išsiskyrė statybos, apgyvendinimo ir maitinimo bei žemės ūkio sritys, kur darbo pasiūlymų skaičius buvo dvigubai didesnis nei prieš mėnesį, o lyderiaujantis išliko gamybos sektorius – čia 800 darbdavių įregistravo 3,1 tūkst. laisvų darbo vietų.
Gamybos įmonėse darbo pasiūlymai sudarė penktadalį visų darbo skelbimų.
Tuo metu darbuotojų pasiūlos perteklius, kai per 2025 m. tokį darbą pradėjusių asmenų įregistruota bent du kartus daugiau, nei skelbta laisvų vietų, fiksuotas tarp verslo ir administravimo specialistų bei tarnautojų. Dažniausiai tai – reklamos, rinkodaros ir pardavimo, politikos ir administravimo specialistai, administratoriai, klientų aptarnavimo vadybininkai, apskaitos ir buhalterijos tarnautojai.
Fiksuotas ir tam tikrų kvalifikuotų darbininkų perteklius: lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojų, dažytojų ir panašių profesijų darbininkų, floristų, taip pat pagalbinių darbininkų, pakuotojų (rankomis), pagalbinių pastatų statybos darbininkų ir kitų.
Kandidatas rastas, bet skelbimas aktyvus
Darbo paieškose paskendę gyventojai, dalindamiesi patirtimi socialinėje erdvėje, dažniau pabrėžia ne didelę konkurenciją ar darbo skelbimų trūkumą, o keistą tendenciją. Nusiuntę gyvenimo aprašymą darbuotojų ieškančiai įmonei, sulaukia atsakymo, kad darbuotojas jau rastas, tačiau darbo skelbimas aktyvus išlieka dar keletą savaičių, kartais net mėnesių.
Dažnam galimam kandidatui tokie nesusipratimai pradeda kelti pagrįstų abejonių – o gal skelbimai netikri? Galbūt atliekama tam tikra rinkos analizė, nors laisvų darbo vietų realybėje nėra?
Visgi darbo paieškos portalų atstovai teigia, kad situacija yra gerokai paprastesnė.
Pasak personalo paieškos ir atrankos įmonės „Emplonet“ vadovės, organizacijų psichologės Violetos Jakutės, tokie skelbimai vadinami skelbimais „vaiduokliais“. Jų dažniau pasitaiko įmonių svetainėse, kur skelbimai ne visada aktyviai ir tinkamu laiku prižiūrimi, kiek rečiau jų pasitaiko darbo skelbimų portaluose.
Anot ekspertės, tai, kad tokie skelbimai išlieka ilgiau nei pati atranka, lemia bent kelios priežastys.
„Dažniausias atvejis – paprasčiausias žmogiškas neapdairumas. Atsakingas asmuo pamiršo ar nespėjo išimti nebeaktualaus skelbimo.
Nieko blogo, bet kandidatui, kuris sąžiningai ruošia CV ir laukia atsakymo, tai gali sukelti pagrįstą nepasitenkinimą“, – svarstė pašnekovė.
Antroji galima priežastis labiau apgalvota – apsidraudimas.
„Pokalbiai su stipriausiais kandidatais jau baigiami arba tinkamas kandidatas jau rastas. Bet kol jis nepradėjo dirbti, visada lieka rizika: kandidatą gali sustabdyti esamas darbdavys, jis gali pasirinkti kitą pasiūlymą, ir paieška gali vėl atsinaujinti. Todėl dalis darbdavių palieka skelbimą aktyvų dar mėnesį ar kitą. Ne iš blogos valios, o tiesiog saugodamiesi, kad nereikėtų viso proceso pradėti iš naujo“, – teigė „Emplonet“ atstovė.
Anot jos, taip pat pasitaiko atvejų, kai darbdavys iš tiesų atlieka rinkos žvalgymą – įmonė nori suprasti, kokio lygio kandidatai susidomėtų tam tikra pozicija su tam tikru biudžetu. Tokiu atveju skelbimas gali būti paskelbtas nuasmeninus darbdavį, jis iš principo nėra skirtas įdarbinti čia ir dabar.
Dažniausiai tokios taktikos griebiamasi, kai svarstoma apie esamo darbuotojo, kuris nebepatenkina lūkesčių, keitimą, tačiau prieš priimant sprendimą norima įsivertinti, ar rinkoje apskritai yra alternatyvų.
„Problema ta, kad kandidatui iš šono visi skelbimai atrodo vienodai – tiek tas, kuris skirtas ieškoti žmogaus rytdienai, tiek tas, kuris atlieka žvalgymą. Būtent šis neskaidrumas kuria nepasitikėjimą“, – kalbėjo V. Jakutė.
Vietoj atsakymo – radijo tyla
Dar viena problema, kurią išskiria ieškantieji darbo, yra minimalus grįžtamasis ryšys iš darbdavio.
Žmonės pastebi, kad neretai išsiųstas gyvenimo aprašymas taip ir lieka neperžiūrėtas, o jei ir pasiseka atkreipti darbdavio dėmesį ar net būti pakviestam į pokalbį dėl darbo, vėliau darbdavys dingsta kaip į vandenį.
Visgi, pasak V. Jakutės, pirmiausia reikėtų suprasti, kad į populiarias pozicijas, pavyzdžiui, aptarnavimo, administravimo, rinkodaros ar pardavimų, gali būti atsiųsta dešimtys, o kartais ir šimtai gyvenimo aprašymų.
„Fiziškai peržiūrėti kiekvieną ir kiekvienam atsakyti, ypač kai atrankos komanda nedidelė ir įmonė neturi automatizuotų komunikacijos su kandidatais įrankių, tampa realiu išbandymu. Tai neatleidžia nuo atsakomybės, bet paaiškina, kodėl dalis gyvenimo aprašymų lieka neperžiūrėti“, – aiškino V. Jakutė.
Kita dažna priežastis, pasak ekspertės, yra ta, kad kandidatas išsiunčia CV, o atranka jau baigiasi.
„Formaliai skelbimas dar aktyvus, bet realiai sprendimas jau beveik priimtas. Kandidatas mato, kad jo CV neperskaitytas, interpretuoja tai kaip ignoravimą, nors iš tiesų tiesiog pavėlavo į procesą“, – dar vieną galimą paaiškinimą pateikė V. Jakutė.
Trečias atvejis – kai kandidatuojama visur, kritiškai neįsivertinus savo atitikties.
Pasak pašnekovės, kai personalo specialistas mato, kad kandidato profilis akivaizdžiai neatitinka pozicijos reikalavimų, pavyzdžiui, iš antraštės aišku, kad patirtis visiškai iš kitos srities, – CV tiesiog praleidžiamas.
Kalbėdama apie grįžtamąjį ryšį neatrinktiems kandidatams, V. Jakutė pabrėžė, kad tai yra ne tik Lietuvos, bet ir gerokai globalesnė problema.
Tarptautiniai tyrimai rodo, kad beveik kas antras kandidatas yra patyręs vadinamąjį ghosting efektą, kai po CV išsiuntimo ar net po pokalbio dėl darbo nesulaukiama jokio atsakymo.
„Įprastai darbo skelbimuose nurodoma, kad bus susisiekta tik su atrinktais kandidatais. Tai ir yra pirmoji komunikacija su visais kandidatavusiais. Žinoma, idealu, jei įmonė turi galimybę koreguoti ir automatizuoti procesus taip, kad jie leistų atsakyti kiekvienam kandidatui ir padėtų jam negaišti savo laiko, nebelaukti ir nepuoselėti lūkesčių. Tačiau kol kas tai sudėtinga įgyvendinti: jei CV peržiūri, sprendimą priima ir komunikuoja tik dirbtinis intelektas – jau pažeidžiami teisės aktai, nes galutinį sprendimą samdoje visada privalo priimti žmogus. O žmogui peržiūrėti kiekvieną CV, kuris akivaizdžiai neatitinka pozicijos reikalavimų, tiesiog nėra efektyvu“, – teigė ekspertė.
Ieškoti darbo pusmetį – normalu
Kalbinti darbo rinkos ekspertai ieškantiems darbo pataria turėti kantrybės, galbūt pagalvoti apie persikvalifikavimą.
Visų pirma, svarbu išsikelti realistiškus tikslus – rasti darbą per kelias savaites ar mėnesį šiomis dienomis pavyksta retam.
„Ieškoti darbo kelis mėnesius ar net pusmetį šiandien yra visiškai normalu“, – teigė V. Jakutė.
R. Karavaitienė kalbėjo, kad, jei nepavyksta rasti darbo, svarbu nenuvertinti savęs kaip specialisto.
„Dažnai žmonės ieško tokių skelbimų, kurie atitiktų visus reikalavimus ir tada taiko į tą poziciją. Čia irgi yra klaida, nes jei tu 100 proc. atitinki reikalavimus, gali būti, kad jau esi išaugęs tą poziciją“, – kalbėjo ekspertė.
Visgi ji atkreipė dėmesį ir į tai, kad svarbu tobulinti savo įgūdžius, ypač skaitmeninėje srityje, taip pat reikėtų plačiau pažvelgti į savo profesiją, įvertinti, kur ir kaip ją būtų galima pritaikyti.
„Pavyzdžiui, jei žmogus yra vidinės komunikacijos specialistas, reikėtų nesusiaurinti paieškų tik šioje pozicijoje, reikėtų atsakyti, kas yra komunikacija iš principo, kokiose srityse galima ją panaudoti, kokias žinias patobulinti ir įsivertinti, ar nereikia persikvalifikuoti“, – teigė pašnekovė.
R. Karavaitienė pridūrė, kad nebūtina siekti inžinerinės pakraipos sričių, – pastebima, kad kartu su technologijų plėtra darbo rinkoje vis labiau vertinami ir amatus išmanantys žmonės.
