Kiekvienas gyvenimo etapas yra gražus, neabejoja aktorius Giedrius Savickas, kalbėjęs konferencijoje „Moters vizija“. Tiesa, jis sako, jog nereikia optimistiškai galvoti, kad visada žengsime asfaltuotu keliu – jame pasitaikys ir žvyrkelių. „Juk gyvenimas visko pamėtėja, kad neužsisėdėtume“, – pastebėjo jis.
Jau kone dvi savaites stebime, kas dedasi Rusijos užpultoje Ukrainoje. Apie tai, kaip išsiskirti visuomenėje, priimti savo unikalumą ir išnaudoti jį karjeroje, konferencijoje „Moters vizija“ kalbėjęs aktorius G. Savickas taip pat neišvengė karo temos.
Konferencijos išvakarėse Giedrius kaip tik kalbėjosi su Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viešųjų ryšių karininku, majoru Andriumi Dilda. „Jis sakė, kad mes turime ramiai gyventi savo gyvenimą, eiti į kavines, šnekėtis su draugais ir nepasiduoti panikai. Jei pasiduosime, būsime pralaimėję. Gyvenkime“, – pokalbį su bičiuliu prisiminė aktorius, pridūręs, kad graži pabaiga vis tiek kažkada bus.
Anot G. Savicko, normalu, jog karo kontekste visus mus aplanko mintys, kaip pridera ar nepridera elgtis tokioje situacijoje. „Praėjusią savaitę po premjeros Lietuvos nacionaliniame dramos teatre grįžau namo. Pagalvojau, kad reikėtų pasižiūrėti filmą. Komediją? Gal ir nepatogu tokiu metu žiūrėti komedijas. Tragediją? Galbūt tragedijų ir taip užtenka. Taigi tiesiog pavalgiau ir atsigėriau“, – šmaikščiai pasakojo aktorius ir patikino, kad net ir esant tokiai situacijai, nevalia pasinerti į liūdesį ir pamesti humoro jausmo. „Kiek vaizdų yra, kuriuose užfiksuotos kareiviams laivuose dainuojančios Marilyn Monroe ar Marlene Dietrich. Juk tai kareiviams pakeldavo nuotaiką“, – pastebėjo jis.
Pats Giedrius taip pat sako, kad į viską stengiasi žiūrėti optimistiškai, nors pripažįsta, jog pavyksta ne visada, būna ir liūdnų dienų. „Juk gyvenu tokį patį gyvenimą. Su skauduliais, susipykimais, problemomis, bėdomis. Tiesiog niekada nesistengiau jų permesti kam nors kitam. Negali permesti žmonėms savo problemų.
Bet svarbu nepamiršti, kad gyvenimas yra tik vienas. Juk iš milijonų spermatozoidų, esate vienintelis, laimėjęs kovą dėl gyvenimo. Ir tai reikia švęsti visą gyvenimą, kaip pergalę“, – šyptelėjo jis.
Ir gyventi, pasak aktoriaus, visi turime savo gyvenimą, o ne kitų, tada viskas bus gerai. Kaip pavyzdį jis pateikia jaunų žmonių pasirinkimų kryžkeles, į kurias neretai įžengia tėvai.
„Jaunimui sakau, kad jei nežino, ką nori studijuoti, geriau tegul nestudijuoja visai. Tegul dirba, keliauja, plečia akiratį. Nesirinkite tų studijų, kurias jums išrenka tėvai. O tėvams sakau, kad nesikištų į vaikų sprendimus. Negali jūsų vaikas stoti į teisę, nes Gumuliausko vaikas tai teisę studijuoja“, – mintimis dalijasi G. Savickas.
Jis atskleidžia, kad renginiuose nemėgsta dirbti pagal iš anksto parengtą scenarijų – improvizacija gyvenime visada duoda ką nors naujo. Ir gyvenimas, anot jo, yra improvizacija – galime tikėtis, jog per gyvenimą eisime asfaltuotu keliu, bet jame tikrai bus ir žvyrkelių. „Gyvenimas visko pamėtėja. Kokia mano gyvenimo dramaturgija! Gimiau 1980-aisiais, gyvenau Sovietų sąjungoje, Nepriklausomybės laikais, po to sekė pandemija...
Gyvenimas mus visą laiką pajudina. Todėl jauniems žmonės sakau, kad nemanykite, jog jei sunkiai dirbsite, viskas eisis tik gerai. Nebūtinai“, – teigė šiandien žinomas aktorius.
O jei kas nors nesiseka, nebūtina graužtis, kad kitiems sekasi geriau ar bandyti save lyginti su kitais. Neverta, pasak Giedriaus, gyventi dėl mašinos ar namo: „Sykį vienas profesorius sakė, kad nei namas, nei mašina ar kelionė į Egiptą nėra svajonė. Gyvenime turime turėti, kur gyventi ir su kuo nuvažiuoti. Svajonės turi būti kažkas aukščiau.“
Tarsi atkartodamas mintį, jog kiekvienas turime gyventi savo gyvenimą, Giedrius pridūrė, jog visi esame skirtingi ir tai yra įdomu. Tiesiog svarbiausia taisyklė, kurią jis pateikia – savo trūkumus gebėti paversti privalumais.
Ir nereikia išgyventi dėl to, dėl ko neverta išgyventi. „Taip yra todėl, kad visi susireikšminame ir galvojame, kad visi į mus žiūri, kad esame visiems įdomūs. Eidami iš namų sukame galvas, kuo apsirengsime, ir vakarėlyje pastebime tik save, ne kitus. Nesusireikšminkime“, – pažymėjo savo kalboje.
Nesureikšminti jis sakė ir dalykų, kurie iš tiesų yra natūralūs gyvenimo procesai. Čia pat jis šyptelėjo, kad pats pražilo prieš dešimtmetį ir dėl to nė kiek neišgyveno. „Juk yra kepurių“, – nusikvatojo jis.
Tarptautinės dienos proga kreipėsi į moteris, sakydamas, kad visos jos yra gražios bei tikrai neturėtų verstis per galvas, kad sustabdytų laiko tėkmę. „Vienas išmintingas žmogus pasakė, kad nereikia liūdėti, jog baigėsi jaunystė. Reikia liūdėti, kad baigėsi senatvė, – pastebėjo G. Savickas. – Ir tos raukšlės gražu... Kiekvienas gyvenimo etapas yra gražus. Ir jūs visos gražios, kol skirtingos. Na, nesipūskite tų lūpų...“ – pridūrė G. Savickas, kalbėjęs konferencijoje „Moters vizija“.
