„Sudaužyta širdis“ – ne tik skambi filmuose ir knygose vartojama frazė. Tai tikras sindromas, kurį gali sukelti ne tik skyrybos ar netektys, bet ir finasinės nesėkmės ar tiesiog staigus išgąstis. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ prof. Jurgita Plisienė teigia, kad situaciją painią padaro tai, jog „sudaužytos širdies“ sindromas savo klinika labai panašus į infarktą, be to, kai kurie tyrimai gali tai patvirtinti.
„Ko gero, kiekvienas iš mūsų esame patyrę situacijų, kai atrodo, kad širdis plyš iš skausmo, kad ji buvo tiesiog sudaužyta. Realybė tokia, kad „sudaužytos širdies“ sindromas egzistuoja ne tik knygose ar romantiniuose filmuose, bet ir gyvenime. Kuo iš tiesų gali baigtis situacija, kai, atrodo, iš skausmo plyš širdis ir kodėl „sudaužytos širdies“ sindromas moteris kamuoja dažniau?“ – sako J. Plisienė.
Kai širdį skauda dėl emocinių išgyvenimų, į kardiologą kažkodėl niekas nesikreipia, svarsto širdies ligų gydytoja. Bet jausmai ir širdis – neatsiejami dalykai.
„Žmonės dažnai įsivaizduoja, kad širdies skausmas tam tikrose gyvenimiškose situacijose tėra emocinis, nors iš tiesų toks skausmas yra realus ir gana grėsmingas. Mes, kardiologai, tai vadiname „sudaužytos širdies“ sindromu. Tai – streso sukelta kardiomiopatija. Net jeigu esate sveikas, ši būklė gali ištikti po patirto staigaus streso, ištikus finansinei nesėkmei, stipriai išsigandus ar esant kitiems išgyvenimams“, – pasakoja J. Plisienė.
Tai gali sukelti ne vien tik skyrybos, netektys, bet ir finasinės nesėkmės, ir tiesiog staigus išgąstis. Miokardo infarkto metu dažniausiai užsikemša kraujagyslės. Streso kardiomiopatijos metu kraujagyslės stipriai spazmuoja.
Ar kada girdėjote terminą „takotsubo“? Japoniškai tai – aštuonkojams gaudyti skirtas indas su siauru kakleliu ir plačiu galu. Kai aštuonkojis įlenda į tokį indą, jis išlįsti negali. Būtent tokią formą įgauna širdis, kai ištinka „sudaužytos širdies“ sindromas.
„Jeigu širdis susitraukinėja normaliai, abi jos pusės susitraukia vienodai. Ištikus streso kardiomiopatijai, arba „takotsubo“ sindromui, kaip įprastai susitraukinėja tik baziniai širdies segmentai, o likęs širdies skilvelis stovi, nesusitraukia, tampa panašus į balioną. Kartais tai net vadinama „balionine“ kardiomiopatija. Tai realus sindromas, kuris dažniausiai įvyksta dėl didelio streso“, – kalba kardiologė.
90 proc. „sudaužytos širdies“ sindromų ištinka moteris. Kodėl taip yra, nėra žinoma. Galbūt dėl to, kad moterys paprastai jautresnės, o galbūt priežastis ta, kad moters organizmas išskiria daugiau streso hormonų ir taip į tai sureaguoja širdis. Tačiau taip jau yra – moterys kur kas dažniau patiria intensyvų krūtinės skausmą, kaip reakciją į streso hormonų antplūdį.
Streso hormonai moteris veikia labiau negu vyrus, dėl to moterys šia liga suserga dažniau. Pavojinga tai, kad „sudaužytos širdies“ sindromas savo simptomais labai panašus į infarktą, nors tai ir nėra infarktas.
„Tai gali sukelti ne vien tik skyrybos, netektys, bet ir finasinės nesėkmės, ir tiesiog staigus išgąstis. Miokardo infarkto metu dažniausiai užsikemša kraujagyslės, kurios maitina širdies raumenį. Streso kardiomiopatijos metu kraujagyslės neužsikemša, jos stipriai spazmuoja, o kraujagyslių spazmus sukelia streso hormonai“, – aiškina laidos vedėja.
Žmogus, pajutęs skausmą krūtinėje ir nežinodamas, ar jam infarktas, ar „sudaužytos širdies“ sindromas, turėtų elgtis taip, kaip infarkto metu – kuo greičiau kviestis greitąją pagalbą ir išgerti aspirino.
Įvykus tiek infarktui, tiek „sudaužytos širdies“ sindromui kardiograma gali būti tokia pati, rodyti infarktą.
„Sudaužytos širdies“ sindromo metu turime labai panašią kliniką ir skundus, kaip ir ištikus infarktui. Panašūs ne tik simptomai, bet ir kraujo tyrimai rodo, kad gali būti infarktas, tarkime, padidėjusį troponino kiekį kraujyje. Įvykus tiek infarktui, tiek „sudaužytos širdies“ sindromui kardiograma gali būti tokia pati, rodyti infarktą.
Reikia kuo greičiau pažiūrėti, kaip atrodo širdies kraujagyslės. Pacientas vežamas į operacinę, jam atliekamas zondavimo, arba vainikinių arterijų geografinis, tyrimas. Staiga žiūrime, kad kraujagyslės neužsikimšusios, nors klinika buvo kaip infarkto. Tada pradedame aiškintis, žmogus pradeda pasakoti, kad patyrė stresą: jį apvogė, jis išsiskyrė ar nutiko kažkoks emocinis išgyvenimas. Tada mes galime tai susieti, kad tai yra „sudaužytos širdies“ sindromas“, – sako kardiologė.
„Sudaužytos širdies“ sindromo simptomai:
– skausmas krūtinėje,
– dusulys,
– silpnumas ar sąmonės netekimas,
– aritmija,
– kardiogeninis šokas, kai širdis į organizmą negali išstumti pakankamai kraujo ir krenta kraujospūdis.
„Ši liga gali ištikti ir sveikus žmones. Labai svarbu žinoti, kad sveiko gyvenimo būdo reikia laikytis tam, kad neįvyktų tikrasis infarktas: sportuoti, išlaikyti normalų cholesterolio lygį, sveikai maitintis, palaikyti normalų kraujo spaudimą. Bet reikia nepamiršti ir to, kad jausmai ir išgyvenimai širdies sveikatai turi ne mažiau įtakos“, – apibendrina J. Plisienė.
Plačiau – rugsėjo 22 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
