„Kai atsirado sūnus, pradėjau labai pagarbiai žiūrėti į moteris, kurios sugeba užauginti vaikus ir tapti mokslų daktarėmis“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Vakarėja su Martynu Starkumi“ atvirauja dainininkas Marijus Mikutavičius. Jis pasakoja šiuo metu rašantis knygą, kurioje savęs geresnio parodyti nežada – nenori tapti niekada neklystančia nuobodžia skulptūra.
M. Mikutavičiaus, kaip ir visų kitų, gyvenime buvo savotiškas laikotarpis – šiek tiek ramesnis. Per karantiną dainininkas daugiau laiko praleido su savo sūnumi ir sako, kad dabar jis – gudrus vaikas.
„Dabar jis tokioje stadijoje, pasako ką nors ne taip, supranta, kad ne taip, ir sako: bet aš tave vis tiek myliu, tėveli. Tarsi aš būčiau prasikaltęs, o ne jis. Jis jau radęs visas ribas ir nori nutraukti tą kantrybės gyslą, kartais tai daro specialiai.
Vakar, pavyzdžiui, tai buvo įrodyta labai tiesmukai: jis pagriebė mano akinius, sakau, Majau, būk geras, padėk ant stalo, čia mano akiniai, aš be jų būsiu aklas, tavęs nematysiu. Galbūt jis ir norėjo, kad daugiau jo nematyčiau, nes paėmė juos ir metė į kampą“, – kalba pašnekovas.
Noriu, kad tai būtų laikmečio, kuriame mes gyvenome, pjūvis. Esu aš, galvoju, bus ir menamas herojus, nes pasakoti, kad kai kuriuos dalykus padariau aš, tiesiog gėda.
M. Mikutavičius sako pradėjęs susidurti ir su sūnaus „ožiais“: jei tik jam kas nepatinka, jis supyksta ir tai demonstruoja. „Kai atsirado sūnus, natūraliai pradėjau labai pagarbiai žiūrėti į tuos žmones, kurie turi vaikų, į moteris, kurios sugeba užauginti vaikus ir tapti mokslų daktarėmis, rašyti darbus“, – atvirauja laidos svečias.
Tiesa, rašo ir pats M. Mikutavičius, tačiau ne mokslinį darbą, o knygą. „Iš dalies rašau apie laikmetį, kuriame mes gyvenome, iš dalies tai bus autobiografija, bet nenoriu, kad tai būtų knyga apie Radžį – viskas apie jį. Noriu, kad tai būtų laikmečio, kuriame mes gyvenome, pjūvis. Esu aš, galvoju, bus ir menamas herojus, nes pasakoti, kad kai kuriuos dalykus padariau aš, tiesiog gėda“, – šypsosi atlikėjas.
Jis teigia norįs rašyti atvirai ir sąžiningai, kad knyga netaptų politine, kurias skaitant matomi pakilę virš žemės žmonės – molinės skulptūros, kurios niekada neklydo, visada klausė tik širdies, elgėsi pagal sąžinę, dirbo Lietuvai. Klausantis tokių pasakojimų, anot M. Mikutavičiaus, darosi nuobodu. „Nori, kad knyga būtų atvira, iš kitos pusės, supranti, kad yra daugybė žmonių, kuriuos tai gali paliesti“, – priduria pašnekovas.
Kaip visada laidoje „Vakarėja su Martynu Starkumi“ pašnekovų laukia išbandymai. Kokie teko M. Mikutavičiui, žiūrėkite liepos 11 d. laidos įraše.
Parengė Indrė Česnauskaitė.
