Europos kino festivalis „Scanorama“ pradeda vasaros sezoną ir kviečia nemokamai atostogauti sostinėje su projekto „Scanorama vasara“ programa „Utopiški kino vakarai“. Nuo birželio 3 d. festivalio rengėjai antrus metus iš eilės visą vasarą kvies susitikti įsimintinoms kino patirtims, rašoma „Scanoramos“ pranešime žiniasklaidai.
Projekto „Scanorama vasara“ atidarymo renginys įvyks kultūros komplekse „Sodas 2123“. Jį lydės šiai erdvei parinkta muzikinė tema – Toronto kino festivalyje apdovanoto filmo „Į dulkę sugrįši“ (rež. Carlosas Marquésas-Marcetas) seansas, vasariškas piknikas ir alternatyvaus roko grupės „Sacréblue“ koncertas.
„Scanorama“ tęsia gyvą dialogą su ištikimais europietiško kino gerbėjais ir plačiąja sostinės publika, kviesdama atrasti nemokamas atostogų alternatyvas, atveriančias naujus ir netikėtus kultūrinius horizontus“, – vasaros kino programą Vilniuje pristato festivalio įkūrėja ir meno vadovė Gražina Arlickaitė.
Kino ir muzikos radaras
Šiais metais europietiško kino vasaros atostogų pradžiai skambesį suteiks naujai užsimezgusi „Scanoramos“ draugystė su Vilniaus universiteto radijo stotimi START FM. Ji sudarė ir projekto „Scanorama vasara“ atidarymo renginio muzikinę programą – alternatyvios roko grupės „Sacréblue“ koncertas kultūros komplekse „Sodas 2123“ kvies pasinerti į svajingą, atmosferinę, eksperimentinių motyvų lydimą nuotaiką.
Koncertas pratęs START FM renginių ciklą „Radaras“, skirtą alternatyvios kultūros ir muzikos atradimams. Jame jau įvyko grupių „Raudona šviesa“, „Frizz“, „Vakaris mirė“ ir „Bohemos tarifas“ pasirodymai, juos lydi teminės diskusijos ir gyvos transliacijos START FM eteryje.
„Scanorama vasara“ Vilniuje kurs utopišką atostogų erdvę, plytinčią tarp vaizdo ir garso, europietiško kino ir muzikos. Neatsitiktinai ją atvers ispanų režisieriaus C. Marquéso-Marceto muzikinis filmas „Į dulkę sugrįši“, kviečiantis nebanaliai pažvelgti į romantinės istorijos žanrą ir žmogaus laikinumo temą.
Režisierius primena, kad net situacijose be išeities verta rinktis vaizduotės galią, kuriančią utopiškas erdves ne tik kine, bet ir miesto kasdienybėje“, – vasaros kino programą Vilniuje pristato festivalio programos koordinatorė ir „Scanorama vasara“ programos kuratorė Gabriela Čemierys.
Prancūziško kino teritorijos
Utopišką kino vakarų atmosferą ryškiai perteiks prancūzų režisieriaus Bruno Dumont`o fantastinė komedija „Imperija“. Berlyno kino festivalyje „Sidabrinio lokio“ apdovanojimu įvertintas filmas originaliai interpretuoja mokslinės fantastikos žanrą ir kuria europietišką „Žvaigždžių karų“ versiją, pasiūlydamas ne tik satyrišką kosminės apokalipsės viziją, bet ir taikliai komentuodamas šių laikų žmogiškąją būklę.
Bernardo Mandico eksperimentiniame siaubo filme „Barbarė“ legendinis Konanas Barbaras virsta moterimi. Neįveikiama karžygė keisdama pavidalus keliauja per skirtingas epochas, kviesdama žiūrovus svaigintis pašėlusio ritmo sinefilišku, teatrališku, sąmojingu ir kruvinu reginiu, nepaliksiančiu abejingų žanrinių keistenybių gerbėjų.
Juoduoju humoru apsiginklavę ir Quentino Dupieux komedijos „Antrasis veiksmas“ veikėjai. Jiems nėra neleistinų temų – santykių vaidmenys, dirbtinio intelekto įtaka ir net jų pačių vaidmenys didžiajame ekrane verti sąmojingų ir aštrių įžvalgų, o filmo dialogai primena įtemptą stalo teniso partiją.
Romantinę intonaciją kino vakarams sostinėje suteiks Stéphanie Di Giusto filmas „Rozali“, savitai interpretuojantis kostiuminės dramos žanrą ir plėtojantis originalų pasakojimą apie tapatybės bei jausmų paieškas. Tuo tarpu geriausiu Kanų kino festivalio programos „Dvi režisierių savaitės“ filmu pripažintas Mios Hansen-Løve „Vieną gražų rytą“ meilės paieškų temą ir daugiasluoksnį joms atsiduodančios moters portretą subtiliais pustoniais kuria gerai pažįstamos kasdienybės fone.
Šiaurietiški horizontai
Kita M. Hansen-Løve juosta „Bergmano sala“ kvies žvelgti Šiaurės kryptimi – filmas mezga metaforišką pokalbį su švedų kino režisieriumi Ingmaru Bergmanu, jo kūrybiniu palikimu ir kūrėjo biografijoje ypatingą vietą užėmusia Forės sala.
Vizualiai įspūdingas Magnuso von Horno gotiškas trileris „Mergina su adata“ tyrinėja moters pasirinkimų ir vaidmens visuomenėje temą praėjusio amžiaus pradžioje. Įkvėpimo semdamasis iš Danijos visuomenę sukrėtusių įvykių, atskleidusių tamsius prekybos vaikais užkulisius, režisierius atiduoda pagarbą ir ankstyvojo kino estetikai.
Islandų režisieriaus Hlynuro Pálmasono vizuali poema „Prakeikta žemė“, Kanų kino festivalyje pelniusi aukščiausią kritikų įvertinimą, o Europos kino festivalyje „Scanorama“ išrinkta žiūrovų favorite, apmąsto žmogaus tikėjimo, prigimties, gamtos didybės, kolonialistinių įtampų temas, sykiu kurdama subtilų pokalbį tarp kino ir jo pirmtakės fotografijos.
Suomių režisieriaus Juho Kuosmaneno odė ankstyvojo suomių kino erai „Nebylioji trilogija“ šiltai ir šmaikščiai žvelgia į visuomenės paribiuose atsidūrusius veikėjus, kviesdama patirti netikėtas reikšmes kuriančius vaizdo ir garso sąskambius. Švedų režisierės Sannos Lenken komiška drama „Superkomikė“, Berlyno kino festivalyje pelniusi „Krištolinio lokio“ apdovanojimą, primena, kad įmanoma ištverti net didžiausius gyvenimo iššūkius – tereikia artimiausių žmonių palaikymo ir humoro.
Ryškūs moterų portretai
Programos rengėjai žada įsimintinus susitikimus aktorių Tildos Swinton ir Vicky Krieps gerbėjams. Jų įkūnytos daugiaplanės veikėjos liudija plačių galimybių aktorinę meistrystę, originalias vaidmenų interpretacijas ir gyvybingumą, naujai atskleidžiantį istorines asmenybes bei patį aktorystės meną.
Austrų režisierės Marie Kreutzer juosta „Korsažas“ skelbia įžūlų ir stilingą moteriškumo manifestą, žaismingai ir moderniai interpretuodama legendinės imperatorienės Sisi biografiją. Filmas pelnė aktorei V. Krieps Kanų kino festivalio programos „Ypatingas žvilgsnis“ apdovanojimą už geriausią vaidmenį.
Režisūrinių pustonių ir niuansų meistrės, britų kino kūrėjos Joannos Hogg juosta „Amžinoji dukra“ išradingai žaidžia vaiduoklių istorijų trafaretais ir klišėmis, atskleisdama išskirtinį T. Swinton talentą. Aktorė įkūnija net dvi pagrindines filmo veikėjas, motiną ir dukrą, kuriančias daugiabalsį pokalbį tarp praeities ir dabarties, tikrovės ir vaizduotės.
Europietiškas kinas visai šeimai
„Scanorama vasara“ Vilniuje surengs ir du seansus visai šeimai, atostogauti su europietišku kinu pakviesdama sostinėje vasarojančius mažuosius žiūrovus. Belgų režisieriaus Benoît Chieux animacinė juosta „Sirokas ir Vėjų karalystė“ nukels į spalvingą vaizduotės pasaulį, jautriai apmąstantį bendražmogiškas temas.
Rumunų režisierės Ancos Damian animacinis filmas „Nepaprasta Maronos kelionė“ kvies pažvelgti į mus supantį pasaulį atsidavusios ir geraširdės labradoro mišrūnės akimis. Pasitikdama savo paskutinę valandą, kalytė supranta, kad tikrai laimei pakanka vos kelių dalykų – pastogės, mylinčio šeimininko ir gero kaulo. Juostą įvertino ir profesionalūs kino kritikai – Strasbūro fantastinių filmų festivalyje ji buvo įvertinta specialiuoju žiuri paminėjimu.
Projektą „Scanorama vasara“ organizuoja Europos kino festivalis „Scanorama“, iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras. Projekto atidarymo renginio partneris – Vilniaus universiteto radijo stotis START FM.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
