Antroji „Mados infekcijos“ diena vėl sukvietė žiūrovus ant Nacionalinės dailės galerijos stogo Vilniuje. Septyni pristatymai, septyni skirtingi kūrybiniai kontekstai – Lietuvos, Estijos, Briuselio. Renginio programoje – tiek ilgamečiai lietuviškos mados vardai, tiek tarptautinę patirtį turintys dizaineriai ir jaunesni kūrėjai.
Kristinos Kruopienytės lietuviška tapatybė be folkloro citatų
Renginį atidariusi daugiau nei du dešimtmečius Lietuvos mados ir kostiumų dizaino lauke veikianti Kristina Kruopienytė naujausią kolekciją „Stance“ grindė klausimais apie vidinę atramą ir išorinę laikyseną.
Kolekcija – apie žmogų, kuris tvirtai stovi savo vietoje. Dizainerė sąmoningai atsisakė paprasčiausio kelio, kuriuo einama ieškant lietuviškojo identiteto mados kontekste – kolekcijoje nebuvo tautinių motyvų ar folkloro simbolikos. Vietoje jų – disciplina, struktūra ir santūrumas.
Įvaizdžiuose – daug tamsių tonų – juodos, tamsiai mėlynos, rudos, tačiau kartais jie buvo švelninami smėlio bei kremine spalvomis. Siluetuose – preciziškos formos, griežtos pečių linijos, lietpalčių motyvai, dažnai reikalingi lietuviškam orui.
Žaisminga Akvilės Jančiauskaitės kolekcija
Antrosios kolekciją pristačiusios tarpdisciplininės dizainerės Akvilės Jančiauskaitės darbai apėmė tiek medžiagas, tiek vizualiąją kūrybą – sritis, kuriose drabužis neretai virsta esminiu tyrimo objektu. Autorė yra dirbusi „Vivienne Westwood“ mados namuose, bendradarbiavusi su dizaineriais Maartin Van Strein ir Martin Van Der Horst, o nuo 2012 metų iki dabar tęsia ilgalaikį ryšį su „Ralph Lauren“, kurio metu prisidėjo prie JAV olimpinės rinktinės įvaizdžio formavimo.
Naujausioje A. Jančiauskaitės kolekcijoje modeliai demonstravo gelsvus, pilkus, khaki spalvos drabužius, kuriuose dominavo permatomos, laisvai krintančios medžiagos, odos motyvai. Įvaizdžius papildė žaismingos detalės – vienas modelis vietoj rankinės nešė didelę metalinę formelę, diržų sagtys ir švarkų sagės minė keramiką.
Tommazo FW26 ir tylusis autoritetas
Briuselyje įsikūręs prekės ženklas Tommazo, vadovaujamas bendraįkūrėjų Toumazo Charalambous ir Soufiane Jojo, „Mados infekcijoje“ drąsiai jungė skirtingas medžiagas, taip kuriant modernią nuolat besikeičiančią identiteto išraišką.
Kolekcija nagrinėjo struktūros ir lengvumo balansą, rėmėsi neutralia spalvine palete – pilkais, smėlio, juodais tonais – tačiau aiškiai reagavo ir į šio sezono tendencijas – keliuose įvaizdžiuose pasirodė geltoni bei mėlyni akcentai. Pristatyti džinso kombinezonai, languoti marškiniai, struktūruoti kostiumai, ilgas odinis apsiaustas – kasdienio gatvės stiliaus kalba, drabužiai, pritaikyti šiuolaikiniam žmogui, savo formomis aiškiai pabrėžiantys autoritetą.
Dovilės Gudačiauskaitės drabužiai, atmenantys vaikystę
Tekstilės menininkė, drabužių dizainerė, teatro kostiumų dailininkė ir Vilniaus dailės akademijos lektorė Dovilė Gudačiauskaitė kolekcijoje „Born. Never Grown Up“ atminė savo ankstyvąsias patirtis, formavusias kūrybinę tapatybę.
Kolekcijoje tekstilė, perdirbti audiniai – nuorodos į vaikystės namų prisiminimus, žaidimų erdves, palėpės svajones ir rūsio baimės. Pasak autorės, rūbas gali tapti tarsi namais kūnui, saugančiais vidinį pasaulį. Podiumo metu fone skambėjo Rasos Samuolytės įgarsintas naratyvas, o kolekciją atidarė dvi merginos, susipynusios dvi kaseles viena su kita. Šalia drabužių – rankose laikomi meškinai, balandžiai, gulbės. Demonstruodami įvaizdžius modeliai taip pat nešė pintas rankines, vilkėjo širdelėmis bei gėlėmis margintus drabužius.
Betono estetika Karolinos Žvilaitytės „Brutal Moda“
Dizainerė Karolina Žvilaitytė „Mados Infekcijoje“ pristatė kolekciją „Brutal Moda“ (liet. brutali mada“, nuosekliai ieškančią sąsajų tarp brutalizmo architektūros estetikos ir šiuolaikinio mados konteksto. Įvaizdžiuose dominavo balta spalva, o drabužiai buvo pasiūti iš medžiagų, kurios priminė drobę ar popierių.
Modeliams žengiant podiumu buvo girdimas ryškus audinio čežėjimas, jų veidai buvo nudažyti baltais potėpiais. Kolekcijoje – ilgarankoviai švarkai, pūstos kelnės, nestandartinės formos sijonai, o kai kurie drabužiai – puošiami į popierinius kubelius panašiomis detalėmis. Finalinis įvaizdis – mergina, dėvinti abstraktų, popierinį šviestuvą primenantį apdarą. Savo darbais K. Žvilaitytė tyrinėjo, ar brutalizmas gali būti dėvimas.
Joanne Heleene Sõrmus ir kūno anatomija kaip tekstilės elementas
Estų mados dizainerė ir kūno menininkė Joanne Heleene Sõrmus kolekcijoje nagrinėjo ne tik mados dizainą, bet ir žmogaus kūną. Įkvėpta raumenų struktūros ir detalių kūno proporcijų, autorė jas vertė apranga. J. H. Sõrmus kūryboje ypač svarbus 3D spausdinimo taikymas tekstilėje – pristatomose kolekcijoje netrūko erdvinių, skulptūrinių ir kūnu grįstų struktūrų.
Podiumu pirmoji žengė pati dizainerė – nusimetusi apsiaustą ji demonstravo kūno linijas, vilkėdama savo kurtus apatinius. Kiti modeliai vilkėjo sportines aprangas juodais, rusvais tonais, papildytas abstrakčiomis detalėmis, primenančiomis raumenų ir sausgyslių formas. Kai kuriuose įvaizdžiuose – ir ryškūs, kontrastuojantys juodo lako tekstūros akcentai.
Tvarumas ir tradicija Ingos Skripkos kolekcijoje
Paskutinioji renginyje kolekciją „Verutė“ pristatė dizainerė Inga Skripka. Tai – autorės kūrybinis bandymas parodyti, kad tvarumas madoje gali kilti ne tik sekant ekologinės ideologiją ar šiuolaikines tendencijas, o puoselėjant tradiciją – tai, kas jau egzistuoja, kas audžiama, perduodama iš kartos į kartą. Kolekcijos įkvėpimo šaltinis – močiutės austi audiniai.
Podiume buvo demonstruojami spalvingi, sodrūs tautiniai raštai, kontrastuojantys su pirmuoju, monochrominiu kreminės spalvos įvaizdžiu, rūpintojėliai, sakraliniai skulptūriniai simboliai, nešami modelių vietoje rankinių. Įvaizdžiuose – daug ryškių spalvų, kūno linijų neišryškinančių siluetų – plačių pečių paltai, švarkai, ilgi sijonai, laisvo kirpimo kelnės. Pristatymo pabaigoje pasirodė ir pati dizainerė, nešina močiutės nuotrauka.
Taip pat skaitykite
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
