Didžioji dalis Lietuvos gyventojų puikiai supranta, kad mobiliojo telefono naudojimas einant gatve, važiuojant dviračiu ar paspirtuku padidina nelaimingų atsitikimų riziką. Kaip rodo gyventojų nuomonės tyrimo rezultatai, ši rizika – ne teorinė. Beveik trečdalis yra matę ar netgi asmeniškai patyrę incidentą, kurį nulėmė būtent mobiliojo telefono naudojimas, rašoma „If“ pranešime.
Žiūrėdami į ekraną, praranda budrumą
Nelaimingą atsitikimą, kurį nulėmė mobiliojo telefono naudojimas, yra matę net 29 proc. Lietuvos gyventojų. Tai – daugiau nei kitose Baltijos šalyse: Latvijoje tokį incidentą matė 24 proc., o Estijoje – 21 proc. gyventojų. Visose šalyse asmeniškai tokį incidentą patyrusių gyventojų dalis siekia po 3 procentus.
„Tai, kad beveik trečdalis Lietuvos gyventojų yra tapę mobiliojo telefono naudojimo nulemto incidento liudininkais, rodo, jog ši problema – ne teorinė. Žmonės, žvelgdami į ekraną, praranda budrumą – gali nepastebėti artėjančio automobilio, dviratininko, pėsčiojo ar tiesiog ant kelio esančios kliūties. Tokios akimirkos gali kainuoti labai brangiai“, – sako Elena Subelė, draudimo bendrovės „If“ vyriausioji žalų specialistė.
Traumų gydymui gali prireikti ir operacijų
E. Subelė ypač atkreipia dėmesį į traumas, kurias patiria nuo paspirtukų nukritę vairuotojai. Jie dažniausiai patiria sumušimus, sąnarių traumas, raiščių plyšimus, rankų, kojų ar netgi kaukolės lūžius. Kai kuriais atvejais prireikia operacinio gydymo. Panašias traumas patiria ir paspirtukų vairuotojų partrenkti pėstieji.
Draudimo išmokos patyrus traumą su paspirtuku gali pasiekti ir kelis tūkstančius eurų. Didžiausia bendrovės išmokėta suma kol kas yra 2,2 tūkst. eurų, paspirtuko vairuotojui patyrus galvos traumą bei kitų sužalojimų.
Rizikas supranta, reikia keisti įpročius
Kaip rodo gyventojų nuomonės tyrimo duomenys, dauguma gyventojų supranta, jog mobiliojo telefono naudojimas einant gatve, važiuojant dviračiu ar paspirtuku kelia pavojų. Lietuvoje tokių gyventojų dalis siekia 94 proc., Latvijoje – 92 proc., o Estijoje – 96 procentus.
„Tokie nuomonės tyrimo rezultatai atskleidžia brandų gyventojų požiūrį į saugumą kelyje, tačiau vien žinoti apie rizikas neužtenka. Tai, kad beveik trečdalis mūsų jau yra matę arba patyrę tokio elgesio pasekmes, rodo kito žingsnio svarbą – supratimą būtina paversti kasdieniu įpročiu ir naudojimąsi telefonu atidėti, kol saugiai pasieksime kelionės tikslą“, – sako E. Subelė.
Reprezentatyvų Baltijos šalių gyventojų nuomonės tyrimą draudimo bendrovės „If“ užsakymu atliko KOG Institutas. Jo metu buvo apklausta daugiau nei 3 tūkst. gyventojų: 1005 – Lietuvoje, 1006 – Latvijoje ir 1008 – Estijoje.
