Jau keli mėnesiai iš Šiaulių į Rygą ar joje esantį oro uostą keliaujantys ar grįžtantys žmonės priversti kelionę pradėti ar užbaigti ne autobusų stotyje, o degalinės aikštelėje. Priežastis – dėl padidinto įkainio už įvažiavimą į stotį privačiam vežėjui tai tapo nebepakeliama našta.
Keleivius šiuo tarptautiniu maršrutu vežančios bendrovės „Ollex“ akcininkas Olegas Radionovas sako, kad tokį sprendimą padiktavo vis kylantys įvažiavo į stotį mokesčiai: „Grįžtume, jei įvažiavimo įkainis būtų suvienodintas su taikomu tarpmiestiniams reisams.“
Stotį valdančiai įmonei „Busturas“ šio kliento pasitraukimas kasmet kainuos per 50 tūkst. eurų negautų pajamų. Tiesa, Šiaulių miesto savivaldybei pavaldžios bendrovės vadovas Vaidas Seirackas situacijos nesureikšmina ir teigia, kad įkainiai yra pagrįsti ir dar didės, nes pagal naują tvarką juos reikės pagrįsti realiomis išlaidomis.
Viešą klausimą dėl į degalinę persikrausčiusio keleivių vežėjo socialiniame tinkle iškėlė Šiaulių miesto tarybos narys Martynas Šiurkus. Į Miesto ūkio ir plėtros komitete dirbantį politiką kreipėsi šių pasikeitimų nustebinti miestiečiai, kurie dažnai keliauja per Rygos oro uostą ir naudojasi šio vežėjo paslaugomis.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Bendrovė „Ollex“ nutraukė sutartį su Šiaulių autobusų stotimi dėl per didelio įvažiavimo mokesčio ir keleivius įlaipina degalinės aikštelėje.
- Autobusų stotį valdančios įmonės „Busturas“ vadovas nesureikšmina kliento praradimo ir sako, kad įkainiai yra pagrįsti ir ateityje dar didės.
- Į Rygos miestą ar oro uostą keliaujantiems keleiviams įlaipinimo vietos pasikeitimas nėra patogus, ypač žiemą, kai reikia klampoti per pusnis.
- 2025 m. įmonė „Busturas“ už į stotį įvažiuojančius autobusus ir parduotus bilietus gavo 270 tūkst. eurų pajamų, o vien „Ollex“ įmonė sumokėjo per 50 tūkst. eurų.
- Autobusų stoties pardavimo istorija vadinama politine klaida su aferos kvapu, nes iš šeimininko tapta nuomininku.
Piktina per didelė kaina
Bendrovės „Ollex“ autobusai į Šiaulių autobusų stotį užsukdavo iki šių metų vasario 1-osios.
Nuo tada keleiviai įsodinami kitoje Tilžės gatvės pusėje esančioje tinklo „Viada“ degalinėje. Atstumas nėra didelis, bet žiemą per pusnis tempiant lagaminus keliautojams įveikti porą šimtų metrų – nemenkas išbandymas.
Vežėjo atstovas O. Radionovas sako, kad taikomų kainų politika įvarė juos į kampą. Ji ypač nepalanki tarptautiniais maršrutais keleivius vežančioms įmonėms.
Pavyzdžiui, už į Šiaulių stotį įvažiuojantį priemiestinių reisų autobusą imamas 3 eurų (be PVM) mokestis, o tolimaisiais tarpmiestiniais reisais važiuojantys autobusai turi mokėti po 5 eurus (be PVM).
Tuo metu tarptautiniais maršrutais keleivius vežančios įmonės moka daugiausia – po 13 eurų (be PVM) už kiekvieną autobuso apsilankymą.
„Per parą iš Šiaulių, priklausomai nuo metų laiko, su keleiviais išvažiuoja 8–10 autobusų. Per metus susidaro nelogiškai didelė suma – vien už įvažiavimą ir bilietų pardavimą iš mūsų paimdavo daugiau kaip 50 tūkst. eurų“, – sako O. Radionovas.
Verslininkas neslėpė, kad anksčiau kreipėsi į savivaldybę dėl leidimo paimti keleivius iš autobusų stotelės, bet prašymas buvo atmestas.
Grįžtų su viena sąlyga
Pasak vežėjo įmonės atstovo, labiausiai piktina niekuo nepagrįsti įkainiai. Mat bendrovė „Ollex“ keleivius veža nedideliais 20–28 vietų autobusais, bet yra priversta mokėti kelis kartus didesnį mokestį nei pusšimtį keleivių talpinančiais tarpmiestinių reisų autobusais paslaugą teikiančios įmonės.
„Problema ta, kad nereglamentuota įkainių nustatymo tvarka, – sako O. Radionovas. – Lietuvoje stotys pačios gali nustatyti įkainius, o tai virsta tikru plėšikavimu – juk dėl mūsų nepatiria kažkokių ypatingų išlaidų.“
Keleivius į oro uostus vežantys „Ollex“ autobusai nestoja ir Kauno autobusų stotyje, bet ne dėl įkainių. Pasak O. Radionovo, taupomas keleivių laikas, todėl į miestą išvis neužsukama.
Šiauliuose situacija kitokia, bet įmonė susitarė su netoli stoties degalinę turinčia bendrove, ji leido naudotis savo infrastruktūra.
„Mūsų sąnaudos tapo gerokai mažesnės, o degalinių tinklo vadovai supranta, kad jiems ir patiems naudinga, nes keleiviai užsuka, perka kavos, sumuštinių“, – sako įmonės atstovas.
Paklaustas, kokiomis sąlygomis grįžtų atgal į stotį, O. Radionovas atsakė nedvejodamas: „Jei taikytų tokias pačias sąlygas kaip tarpmiestiniais maršrutais važiuojantiems autobusams.“
Kliento praradimo nesureikšmina
Šiaulių autobusų stotis yra bendrovės „Busturas“ padalinys. Savivaldybei pavaldžios įmonės generalinis direktorius V. Seirackas sako, kad nesureikšmina kliento sprendimo nutraukti sutartį.
Jis to nevadina ir įmonės nuostoliais, nors „Busturas“ kasmet gauna milijonines dotacijas iš Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto už keleivių pervežimą.
Pasak V. Seiracko, autobusų stotis nuo 2020 m. yra atskiras padalinys, o iš savivaldybės biudžeto jam neskiriama nė euro. Tiesa, iš miesto biudžeto apmokama net 65 proc. įmonės negautų pajamų ir patirtų nuostolių vežant keleivius.
„Busturo“ generalinis direktorius pažymėjo, kad mokestis už naudojimąsi autobusų stoties infrastruktūra yra netgi per mažas: „Patvirtinta nauja tvarka, pagal kurią įkainį reikės pagrįsti sąnaudomis. Jos yra didelės, todėl mokestis bus didinamas.“
LRT.lt duomenimis, šio kliento praradimas yra skausmingesnis nei įvardija „Busturo“ generalinis direktorius. Mat 2025 m. už įvažiavimą į stotį buvo surinkta daugiau kaip 218 tūkst. eurų, o iš stoties kasose parduotų bilietų – dar beveik 52 tūkst. eurų.
Nemenką stoties pajamų dalį sudarė „Ollex“ sumokėti mokesčiai – Vilniaus įmonė pernai pervedė daugiau kaip 50,7 tūkst. eurų.
Iš šeimininkų – į nuomininkus
Šiaulių autobusų stotis įsikūrusi nuomojamose patalpose prekybos centre „Saulės miestas“. Istoriją, kaip Šiaulių miestas prarado nuosavybę, miestiečiai iki šiol mini kaip milžinišką politinę klaidą su aferos kvapu.
Istorijos pradžiai – jau kone ketvirtis amžiaus, kaip privačiam investuotojui Šiaulių miesto taryba nutarė parduoti senąją stotį su didžiuliu poros hektarų sklypu miesto centre.
Stotis buvo parduota, nors vietos jai iškelti Šiaulių valdžia neturėjo. Nauda buvo simboliška, nes už gautus pinigus viaduko pašonėje teko įsirengti laikinąją stotį, o dar nemenkos sumos pareikalavo komunikacijų iškėlimas iš parduotojo sklypo.
2007 m. atidarytame prekybos centre nuomininko teisėmis įsikūrė ir naujoji autobusų stotis. Sutarties sąlygose yra griežtai apribotos čia įsikūrusio „Busturo“ padalinio veiklos rūšys, kad nesikirstų su kitų nuomininkų interesais.
Bendrovės „Busturas“ vadovas V. Seirackas pripažįsta, kad būtų lengviau, jei stotis būtų įmonės nuosavybė. Priklausomai nuo metų laiko, per mėnesį sumokama nuo 5 iki 12 tūkst. eurų nuompinigių.
Atsiradus šiam pirmajam Šiauliuose dideliam prekybos centrui, ėmė tuštėti ir pėsčiųjų bulvaras. Prekybininkai vienas po kito patraukė į didelius pirkėjų srautus pritraukiantį centrą.
