Laužo kelius, kyla grėsmė visų eismo dalyvių saugumui – svorio ribojimų nepaisantys vežėjai kelia rimtų problemų Lietuvoje. Ypač tuo piktnaudžiauja miškavežiai, tarp kurių yra ne viena nuolat pažeidimus daranti įmonė. „Mums tikrai sunku sustabdyti pažeidėją, nes jie ieško aplinkinių kelių. Netgi yra asmenų, kurie mus tiesiog seka ir informuoja kitus vežėjus, kad šie išvengtų patikrų“, – portalui atskleidė už sunkiasvorio transporto patikrinimus keliuose atsakinga Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA).
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Iki rugsėjo patikrinta virš 7 000 krovininių transporto priemonių – fiksuotas 121 atvejis su viršsvoriais. Pernai per tą patį laikotarpį – 126.
- Svorio ribojimų nepaisymas kelia pavojų eismo saugumui, spartina kelių degradaciją, iškreipia verslo konkurenciją.
- Už svorio ribojimų pažeidimus pažeidėjams gresia tik piniginės baudos. LTSA pripažįsta, kad dabartinė atsakomybė neatgraso nuo pažeidimų.
- Socialiniuose tinkluose dalijamasi informacija apie vykdomas sunkiasvorio transporto patikras keliuose. Inspektoriai netgi yra sekami.
- „Via Lietuva“ planuoja kitąmet keliuose įrengti automatinius svėrimo postus, kurie leistų pasverti visas važiuojančias transporto priemones.
Patikrinti gali ne visus
Šiemet iki rugsėjo LTSA jau spėjo patikrinti virš 7 tūkst. krovininių transporto priemonių – tarp jų užfiksuotas 121 atvejis, kai buvo viršyti nustatyti maksimalios bendros masės ar atskiros ašių apkrovos reikalavimai. Pernai per tą patį laikotarpį iš daugiau nei 8 tūkst. patikrintų transporto priemonių fiksuoti 126 minėto pobūdžio pažeidimai.
„Realus pažeidimų mastas yra didesnis, nes mes sugebame patikrinti tik dalį krovininių transporto priemonių. Problema išlieka jų svėrimas“, – LRT.lt pripažino LTSA Kelių transporto departamento vyresnysis patarėjas Remigijus Valatkevičius.
Pasak asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovo Šarūno Frolenko, sunkiasvorio transporto pažeidimai Lietuvoje tebėra problema, kuri sulaukia nepelnytai mažai dėmesio.
„Šalies keliuose vis dar gausu vilkikų, viršijančių leistiną svorį ar ašių apkrovas. Tai nebe pavieniai pažeidimai, o sistemingas įstatymų apeidinėjimas, keliantis grėsmę kelių būklei, visų eismo dalyvių saugumui ir sąžiningai konkurencijai tarp vežėjų“, – pabrėžė jis.
Gali daryti žymiai didesnę žalą
Kaip pažymi bendrovės „Kelių priežiūra“ atstovai, svorio ribojimų nepaisymas ypač kenkia keliams, kurių kokybė šalyje ir taip nėra itin gera. Tad neatsakingi vežėjai tik dar labiau paspartina kelių degradaciją.
„Kiekvienas kelias projektuojamas taip, kad tarnautų nustatytą laikotarpį, tačiau naudojimo trukmė priklauso nuo kelio paskirties, finansinių galimybių jį prižiūrėti ir techninės būklės. Lietuvos kelių tinkle yra ruožų, kurie be didesnių remonto darbų naudojami dešimtmečius. Tokiais atvejais, siekiant apsaugoti eismo dalyvius ir infrastruktūrą, taikomi greičio ar svorio apribojimai, o patruliuojantys specialistai teikia rekomendacijas dėl dangos būklės.
Normatyvai apibrėžia, kad Lietuvos keliais be apribojimų gali judėti 40 t masės su kroviniu vilkikai, kurių varančiosios ašies apkrova neviršija 11,5 t, o kitos ašys – 10 t. Karštomis vasaros dienomis šie apkrovos parametrai gali reikšmingai veikti dangą. Kai vilkikai perkraunami ir viršija nustatytas normas, net papildomos dviejų tonų apkrovos vienoje ašyje gali sukelti beveik dvigubą žalą kelio dangai“, – rašoma LRT.lt skirtame „Kelių priežiūros“ komentare.
Savo ruožtu „Via Lietuva“, remdamasi VILNIUS TECH analize, nurodė, kad pilna pakrauta sunkiasvorė transporto priemonė daro 35 kartus didesnį poveikį kelio dangos konstrukcijai nei nepakrauta.
„Taip pat buvo nustatyta, kad, padidėjus ašies apkrovai, kelio dangos būklė blogėja eksponentiškai, iš to galima daryti išvadą, kad viršytas leistinas svoris daro didelę neigiamą įtaką keliams“, – dėstė už valstybinės reikšmės kelius atsakinga bendrovė.
Problema – miškavežiai
LTSA atstovų teigimu, patikrų metu dėl pažeidimų itin dažnai įkliūva medieną gabenantys miškavežiai. „Tikrai ne visos transporto priemonės, kurias matome keliuose, pažeidžia taisykles, bet tikrai didelė dalis jų važiuoja su viršsvoriais“, – pripažino LTSA Kelių transporto departamento vyresnysis patarėjas R. Valatkevičius.
Įtakos tam, LTSA specialistų teigimu, galėjo turėti 2019 metais sugriežtinta atsakomybė už viršsvorius, kai baudos pradėtos skirti ne tik transporto priemonės vairuotojui ir jos savininkui, bet ir krovėjui. „Kas dėl miškavežių, labai sudėtinga nustatyti fizinius ar juridinius asmenis, kas tuos krovinius pakrovė. Vežėjai tą žino ir tuo naudojasi“, – pridūrė R. Valatkevičius.
„Tikėtina, kad dabar tie, kurie prekiauja mediena, sugudravo ir dabar nelieka to pardavėjo miške. Ir dabar tos miškavežių įmonės, kurios perveža krovinį, tampa ir pakrovėju, ir vežėju viename asmenyje. Nebeliko adresato, į kurį būtų galima kreiptis kaip tą, kuris tą krovinį išleido į kelią“, – antrino LTSA Patikrinimų keliuose skyriaus vadovas Žilvinas Jaškūnas.
Baudos neatgraso, naudojasi spragomis
Už svorio ribojimų pažeidimus šiuo metu pažeidėjams gresia tik piniginės baudos. Mažiausia bauda vairuotojui – nuo 140 eurų, didžiausia už grubiausius pažeidimus – iki 2000 eurų. Atitinkamai transporto priemonės savininkui baudos svyruoja nuo 300 iki 3500 eurų. Krovėjams baudos siekia nuo 560 iki 900 eurų. Visgi LTSA pripažino, kad dabartinė tvarka pažeidėjų neatgraso.
„Sankcijų tvarka tikriausiai nėra pakankama, nes šita problema tęsiasi metai iš metų ir ji neišnyksta iš mūsų kelių. Aišku, rasti tą tinkamą vietą, kad tiems pažeidėjams skaudėtų ir jie daugiau to nedarytų, irgi labai sunku. Bauda tėra piniginis vienetas, jie uždirba pinigus, jei kelis kartus per metus bus pagauti, susimokės tas baudas ir jiems tikriausiai tai nėra taip skaudu“, – kalbėjo R. Valatkevičius.
Beje, neretai nutinka ir taip, kad pažeidėjai su transporto priemones keliuose tikrinančiais LTSA specialistais atsisako bendradarbiauti, nesutinka, kad būtų atliekamas svėrimas, vėliau neteikia paaiškinimų, nepasirašo protokolų.
„Atsisakymas svertis tolygus aukščiausiam svoriui. Kai atsisakoma svertis, mes surenkame dėl to visus įrodymus, filmuotą medžiagą, paaiškinimus, jeigu tokius duoda, o tai būna retai. Jeigu asmuo atsisako svertis, nebelieka atsakomybės nei jo vadovui, nei krovėjui. Taip naudojamasi įstatymų spragomis.
Pasitaiko ir bėgančių vairuotojų. Jie tiesiog palieka savo transporto priemonę su kroviniu, jeigu spėja, užrakina kabiną, ir pasišalina. Būna, kad prabėga pro pareigūnų akis, kartais pro kitas dureles. Taip galbūt jie bando imituoti, kad nevažiavo arba išvis to vairuotojo nėra ir nėra kam tos atsakomybės pritaikyti“, – apie patikras keliuose kalbėjo LTSA vyriausiasis inspektorius Rytis Nemeikšis.
Yra sekami, todėl pavyksta išvengti baudų
Socialiniuose tinkluose taip pat galima rasti ne vieną specializuotą grupę, skirtą dalintis informacija apie LTSA vykdomas sunkiasvorio transporto patikras keliuose. Tokiu būdu vežėjai gali operatyviai sužinoti, kur įrengti postai, ir juos sėkmingai apvažiuoti.
„Mes esame visiems matomi. Yra grupių feisbuke, yra neviešų grupių, kur skelbia apie mūsų patikras, kur mes esame, su kuo važiuojame ir t. t. Dėl to mums tikrai sunku sustabdyti pažeidėją, nes jie vengia mūsų ir ieško aplinkinių kelių. Jokia paslaptis, kad netgi yra asmenų, kurie mus tiesiog seka ir informuoja kitus vežėjus“, – apie realybę kalbėjo R. Valatkevičius.
LTSA direktoriaus pavaduotojas Tomas Kolendo svarstė, kad situacija į gerąją pusę galėtų pasikeisti būtent tada, kai pažeidėjai neturėtų galimybės išvengti atsakomybės.
„Lietuvoje baudų ir sankcijų klausimas visada opus, tai nėra tarp politikų populiaru. Paskutinis aiškus baudų padidinimas buvo 2019 metais, kai baudos buvo kardinaliai padidintos, atsirado atsakomybė ir siuntėjams, pakraunantiems subjektams. Tai tuo momentu buvo toks efektas, bet jis trumpalaikis.
Reikėtų turbūt labiau kalbėti apie baudos neišvengiamumą, kuris tikrai galėtų atgrasyti nuo tokių pažeidimų darymo. <...> Aišku, idealiu atveju pažeidimams užkirsti kelią būtų galima tada, kai galėtume kiekviename kelyje vykdyti patikras, bet tam trūksta žmogiškųjų resursų. Šiuo atveju galėtų atsirasti tam tikrų technologinių naujų dalykų, kuriuos įgyvendinus galėtume selektyviai keliuose stabdyti pažeidėjus“, – kalbėjo T. Kolendo.
Planuoja automatinius svėrimo postus
Pasak asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovo Š. Frolenko, siekis gerinti šalies kelių būklę, didinti finansavimą remontui ir plėtrai nebus tvarus, jei nebus užtikrinta tinkama transporto priemonių kontrolė ir bus leidžiama toliau gadinti kelių infrastruktūrą.
„Įdiegus elektroninę kelių rinkliavos (e. tollingo) sistemą ir jai pradėjus veikti, atsiras galimybių išplėsti jos funkcijas. Pavyzdžiui, sistema galėtų ne tik fiksuoti keliuose važiuojančių sunkiasvorių transporto priemonių numerius, bet ir išmaniaisiais davikliais vertinti ašių apkrovą. Duomenys apie pažeidėjus galėtų būti realiu laiku perduodami mobilioms kontrolės grupėms, kurios turėtų galimybę operatyviai tikrinti įtartinas transporto priemones dėl svorio viršijimo“, – T. Kolendo mintį atkartojo jis.
Aiškėja, kad sprendimų minėtoje srityje galima sulaukti jau kitais metais. Taip pat matydama problemų „Via Lietuva“ pripažino, kad dabar esamos kontrolės neužtenka, todėl vienas iš technologinių sprendinių, į kurį planuojama investuoti kitais metais, yra keliuose įrengti automatiniai svėrimo postai.
„Jie leistų pasverti važiuojančias transporto priemones ir, identifikavus svorio viršijimus, informaciją perduoti LTSA. Tokiu būdu šiuose kelio ruožuose svorio viršijimo kontrolė vyktų nuolatos, t. y., pasveriant visas pravažiuojančias transporto priemones“, – apie galimą sprendimą kalbėjo „Via Lietuva“.
