Aplinkos ministerijai siūlant bausti vystytojus, nemokančius infrastruktūros plėtros įmokų savivaldybėms, šios sako neturinčios priemonių patikrinti, ar tokios įmokos sumokamos.
Tačiau kai kurios savivaldybės jau pradėjo išieškoti šių įmokų skolos, be to, ne visi miestai tokias įmokas renka.
Ministerija siūlo 200-400 eurų baudas numatyti įmonėms, 600–1200 eurų – vadovams ar atsakingiems darbuotojams, o už pakartotinius pažeidimus – dukart didesnes.
Ministerija siekia efektyvesnės įmokų kontrolės
Kaip BNS nurodė ministerija, nustatyti baudas paskatino situacija, kai 2024 metų lapkritį įmokos sumokėjimas buvo atsietas nuo statybos leidimo išdavimo – jo reikalaujama pranešant apie statybos darbų pradžią.
„Tikimės, kad taip bus užtikrinama efektyvesnė savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokų mokėjimo kontrolė“, – tikina ministerija.
„Toks reguliavimo pasikeitimas buvo aiškinamas tuo, kad nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo iki statybos darbų pradžios praeina daug laiko (apie pusė metų) ir todėl vystytojai, paėmę paskolas įmokai sumokėti, patiria nuostolius dar iki statybos darbų pradžios“, – BNS pateiktame komentare teigė ministerija.
Pasak jos, dabar nesąžiningi statytojai įmokų nesumoka, savivaldybės į biudžetą nesurenka planuotų pajamų tos pačios infrastruktūros plėtrai.
„Teisinio reguliavimo pokytis turėjo per didelį pasitikėjimo kreditą, todėl situacijai spręsti už atitinkamus nesąžiningus veiksmus siekiama numatyti administracinę atsakomybę“, – sakoma komentare BNS.
Infrastruktūros plėtros įmokos tarifus nustato kiekviena savivaldybė.
Įmokų kontrolė apsunkinta
Klaipėdos savivaldybės Statybų leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjo Gedimino Pociaus teigimu, įmokos apskaičiavimas vyksta sklandžiai, tačiau jų surinkimo kontrolę sunkina riboti savivaldybės įgaliojimai. Todėl, anot jo, nėra aišku, ar visos tokią įmoką turinčios sumokėti įmonės tai daro.
„Savivaldybė neturi visų reikalingų priemonių objektyviai ir pilnai užtikrinti bei patikrinti sumokėjimo fakto visais atvejais“, – BNS sakė G. Pocius.
Pasak jo, 2024 metų lapkritį įsigalioję Statybos įstatymo pakeitimai iš esmės pakeitė savivaldybių galimybes kontroliuoti įmokų surinkimą.
„Statytojas, kreipdamasis dėl statybą leidžiančio dokumento, pateikia tik infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimą, o sumokėjimo dokumentą privalo pateikti tik tada, kai skelbia apie statybos pradžią. Savivaldybė šiame etape patikrina skaičiavimo teisingumą, tačiau tolesniame procese nebedalyvauja“, – nurodė savivaldybės atstovas.
Statytojas pranešdamas apie statybos pradžią privalo pateikti įmokos sumokėjimo dokumentą. Jį registruoja Statybos inspekcija, o savivaldybė, G. Pociaus žodžiais, neturi galimybės patikrinti, ar įmoka faktiškai sumokėta.
Anot jo, kontrolė iš dalies perkeliama į statybos užbaigimo etapą, kuris, priklausomai nuo procedūros, ne visada užtikrina efektyvią patikrą.
„Tais atvejais, kai statybos užbaigimas įforminamas aktu, savivaldybės atstovas dar turi galimybę įvertinti įmokos sumokėjimo faktą. Tačiau kai statybos užbaigimas vykdomas deklaracijos pagrindu, savivaldybė procese nebedalyvauja, o deklaracijas tikrinantys ekspertai neturi aiškiai įtvirtintos pareigos tikrinti infrastruktūros plėtros įmokos sumokėjimą“, – aiškino savivaldybės atstovas.
Savivaldybės duomenimis, nuo 2021 metų iki šių metų gegužės už infrastruktūros plėtrą surinkta 4,1 mln. eurų.
Kaune 37 įmokos vėluoja, dėl vienos pradėtas išieškojimas
Kauno savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas BNS pranešė, kad įmoka už galimybę išnuomotame valstybinės žemės sklype statyti naują pastatą ar rekonstruoti esamą imama nuo 2024-ųjų – iki praėjusių metų pabaigos išnagrinėti 94 prašymai.
Pasak jo, ne visos įmokos sumokamos, nes statybos proceso metu gali būti keičiami projektiniai sprendiniai arba priimamas sprendimas išsipirkti valstybinės žemės sklypą.
„Šios įmokos sumokėjimo terminas nėra nustatytas“, – pabrėžė D. Valiukas.
Savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis be kita ko sakė, kad savivaldybė turi galimybę patikrinti tik įmokas, mokamas dalimis, apskaičiuotas iki 2024 metų lapkričio.
„Šiai dienai nesumokėtų įmokų, mokamų dalimis ir kurios pagal terminus dar gali būti nesumokėtos, yra 37, ir yra viena įmoka, kuriai pradėta procedūra dėl įmokos skolos išieškojimo“, – pranešė jis.
A. Pakalniškio teigimu, savivaldybė apskaičiuotos įmokos sumokėjimo patikrinti neturi galimybės: „Iki 2024 metų lapkričio įmokos turėjo būti sumokėtos iki statybos leidimo gavimo, tai buvo tikrinama tikrinant statybos projektus. Jei įmoka nebuvo sumokėta, neišduodamas statybos leidimas.“
Pasak D. Valiuko, pernai ir užpernai surinkta 2,618 mln. eurų šių įmokų, pusė jų atiteko Kauno miestui.
Vilniaus rajonas: be įmokos pastatyta dešimtys statinių
Vilniaus rajono savivaldybės atstovės Jolantos Gulbinovič teigimu, 2026 metų pranešimų apie statybos pradžią gauta daugiau nei 2025 metais, tačiau vis dar pasitaiko statytojų, kurie nepateikia įmokos sumokėjimą patvirtinančių dokumentų.
Pasak J. Gulbinovič, išaiškinus statytojus, kurie nemoka įmokos, siunčiami raginimai tai padaryti: „Todėl atsiranda papildomų laiko sąnaudų“.
Dauguma įmokas tada sumoka, tačiau pasitaiko tokių nekilnojamojo turto vystytojų, kurie parduoda nebaigtą statinį naujiems savininkams kartu su skola.
„Daugiausia problemų kyla dėl statytojų, kurie nepraneša apie statybos pradžią ir vykdo statybas. Dar blogiau, kai tokią statybą pavyksta užbaigti su ekspertų patvirtinta deklaracija. Savivaldybei nėra suteikta prieiga „Infostatyboje“ matyti tokių patvirtintų deklaracijų, nors dėl to buvo kreiptasi į Statybos sektoriaus vystymo agentūrą, bet ji atsakė, kad savivaldybė nedalyvauja tokių statinių užbaigimo procese“, – situaciją aiškino savivaldybės atstovė.
Pasak jos, naujų statytojų, nepranešusių apie statybos pradžią, nustatyti beveik neįmanoma dėl laiko stokos.
Vilniaus rajone įmokų per trejus metus surinkta 18,3 mln. eurų: 2023 metais – beveik 5,8 mln. eurų, 2024 metais – beveik 6,7 mln. eurų, o pernai – 5,8 mln. eurų.
Paklausta, kokie objektai buvo pastatyti nesumokėjus tokios įmokos, savivaldybė nurodė, kad tikslių duomenų nėra, bet mano, kad jų yra nemažai.
„Nėra tiksliai žinoma, kiek tokių atvejų yra, tačiau jų jau tikrai dešimtys, jei ne daugiau. Dažniausiai taip nutinka, kai pastatomi nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriami vadinamieji ūkinės paskirties pastatai, kurie faktiškai naudojami kaip gyvenamieji namai. Tokiems statiniams rajonuose statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas. Vėliau sudaromos kadastrinės bylos, o statiniai registruojami tiesiogiai Registrų centre“, – aiškino savivaldybės atstovė.
„Praėjus keleriems metams pateikiamas prašymas pakeisti paskirtį į gyvenamąją, taip sėkmingai išvengiant infrastruktūros plėtros įmokos sumokėjimo“, – pridūrė J. Gulbinovič.
Vilniaus miesto savivaldybėje galioja 30–50 eurų už kvadratinį metrą įmokos. Mažesnis tarifas taikomas apleistų pramoninių ar komercinių zonų transformacijos į vienbučius atveju.
Šiemet jau sumokėta 3,84 mln. eurų, pernai – 5,4 mln. eurų, o 2021-2024 metais – 41,28 eurų.
Savivaldybės teigimu, dauguma infrastruktūros plėtros įmokų sumokama laiku, tačiau pasitaiko ir pavienių pažeidimo atvejų.
Pasak savivaldybės, surinktos lėšos buvo naudojamos iš dalies finansuoti dviračių tako T. Narbuto gatvėje statybą ir gatvės rekonstrukciją, Nemenčinės plento rekonstrukciją, lietaus nuotekų tinklų sutvarkymą Tarandės ir Kalvarijų gatvėse, Pilaitės gimnazijos, lopšelio-darželio „Bajorėlis“, Jeruzalės progimnazijos priestato ir kitas statybas.
Įmokų už galimybę statyti ar rekonstruoti statinius išnuomotoje valstybinėje žemėje 2024-2025 metais surinkta daugiau kaip 5 mln. eurų.
