NATO šiuo metu turi ginti laisvę, saugumą ir demokratinio gyvenimo būdą, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Pasak šalies vadovo, Aljanso įsipareigojimas ginti kiekvieną NATO centimetrą yra tvirtas, todėl priešininkams būtų neprotinga išbandyti sąjungininkų ryžto.
„Šis susitikimas vyksta gilių geopolitinių pokyčių laikotarpiu. Taisyklėmis grindžiama tarptautinė tvarka patiria spaudimą, strateginė konkurencija stiprėja, o karinė galia vėl tampa pagrindiniu veiksniu tarptautiniuose santykiuose“, – į NATO Parlamentinės Asamblėjos (PA) narius pirmadienį Seime kreipėsi G. Nausėda.
„Norėdami susiorientuoti šioje kintančioje aplinkoje, turime būti pasirengę ne tik reaguoti, bet ir veikti – veikti vieningai, užtikrintai bei ryžtingai. Dabar labiau nei bet kada anksčiau turime ginti tai, ką pasiekėme sunkaus darbo dėka: laisvę, saugumą ir mūsų demokratinio gyvenimo būdą“, – akcentavo šalies vadovas.
Anot jo, Lietuva, kaip besididžiuojanti NATO narė ,stovi petys petin su savo sąjungininkais, o įsipareigojimas ginti kiekvieną Aljanso centimetrą išlieka tvirtas kaip uola.
„Mūsų priešininkams būtų protinga nebandyti mūsų ryžto“, – pabrėžė G. Nausėda.
Prezidento teigimu, NATO PA atlieka svarbų vaidmenį, stiprinant demokratinę priežiūrą, formuojant viešąsias diskusijas ir stiprinant transatlantinius ryšius.
„Žvelgiant į ateitį, mūsų užduotis yra ne ieškoti alternatyvų transatlantiniams santykiams, o juos dar labiau sustiprinti. Du tikslai – stipresnė Europa ir tvirtas JAV įsipareigojimas vienas kitam neprieštarauja. Jie išlieka vienas kitą stiprinančiais (…) saugumo ramsčiais“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.
„Tik stipresnė Europa taps pajėgesne ir patikimesne JAV sąjungininke ir stiprus transatlantinis ryšys sudarys pagrindą ilgalaikei taikai ir stabilumui visoje euroatlantinėje erdvėje“, – akcentavo prezidentas.
Ragino nemegzti ryšių su Maskva
G. Nausėda taip pat priminė, kad Europos saugumo ateitis sprendžiama Ukrainoje, o bandymai užmegzti ryšius su Maskva neatspindi žemyno saugumo poreikių.
„Ji (Rusija – ELTA) turi būti sulaikyta, užuot pataikaujant jai. Pakartotiniai raginimai užmegzti ryšius su Maskva neatspindi Europos saugumo poreikių“, – akcentavo prezidentas.
„Jei nepavyks nustatyti aiškių sąlygų ir sukurti patikimos atgrasymo sistemos, tai greičiausiai tik padrąsins agresorių, o ne sušvelnins jo elgesį“, – tęsė jis.
Pasak šalies vadovo, spaudimas Rusijai turi būti didinamas tol, kol Kremlius supras, jog agresija niekada nepasiteisins.
Kalbėdamas apie tolesnę paramą Ukrainą, G. Nausėda pabrėžė, kad šios šalies gynybos pajėgumai ir atgrasymas turi būti stiprinami tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu.
„Jei kiekviena NATO sąjungininkė kasmet skirtų Ukrainai vos 0,25 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP), kartu kasmet galėtume sutelkti apie 143 mlrd. dolerių Ukrainos gynybai ir Europos saugumui. Išteklių yra, mums labiausiai trūksta politinės valios ir teisingos naštos pasidalijimo“, – sakė jis.
„Istorija mus vertins ne pagal mūsų pareiškimus, o pagal mūsų veiksmus. Turime išnaudoti šią progą ir laikyti Ukrainos gynybą kolektyvinio saugumo prioritetu. Ukraina jau laimėjo mums brangaus laiko, kurio negalime iššvaistyti. Europa turi tapti stipresne ir greičiau tą padaryti“, – akcentavo prezidentas.
Turi būti stiprinama oro erdvės apsauga
G. Nausėda kalbėjo, kad šiandien gynybos pramonės plėtra vis dar yra per lėta, o pajėgumų vystymas užtrunka per ilgai, inovacijos atsilieka nuo realybės mūšio lauke.
„Kiekvieną dieną Ukraina demonstruoja sparčią šiuolaikinio karo evoliuciją. Mūsų pareiga yra mokytis greičiau ir šias pamokas pritaikyti viešuosiuose pirkimuose, pramoninėje gamyboje, pajėgų vystymo procesuose ir operacinėse koncepcijose visame Aljanse“, – sakė jis.
„Tai ypač svarbu oro ir priešraketinės gynybos srityje. Neseniai įvykę incidentai, susiję su NATO oro erdvės pažeidimais akivaizdžiai rodo, kad būtina skubiai didinti investicijas į oro gynybos pajėgumus, įskaitant dronų ir priešdroninių sistemų, akustinių jutiklių bei integruotos oro ir priešraketinės gynybos infrastruktūros plėtrą“, – nurodė prezidentas.
Pasak jo, būtina užtikrinti stipresnį NATO buvimą Baltijos regiono ir rytinio flango oro erdvėje. Naujas NATO integruotos oro ir priešraketinės gynybos planas turėtų tapti vienu iš pagrindiniu Aljanso viršūnių susitikimo Ankaroje rezultatų.
„Siekdami šių tikslų, Europos sąjungininkai privalo toliau didinti gynybos išlaidas ir prisiimti didesnę atsakomybės dalį už kolektyvinį saugumą. Lietuva rodo pavyzdį. Šiais metais gynybai skiriame 5,38 proc. BVP. Galiausiai tai yra politinės valios ir strateginių prioritetų klausimas“, – kalbėjo G. Nausėda.
Sąjungininkų solidarumas neturėtų apsiriboti vien NATO sienomis
Anot prezidento, NATO vaidmens negalima vertinti vien tik geografiniu požiūriu – sąjungininkų solidarumas neturėtų apsiriboti vien Aljanso sienomis.
„Kai įvykiai kituose regionuose tiesiogiai veikia mūsų saugumą, privalome imtis atitinkamų veiksmų. Karas ir konfliktas Irane rodo, kaip nestabilumas Europoje gali daryti įtaką laivybai ir mūsų interesams“, – pabrėžė jis.
„Dėl šios priežasties sąjungininkų indėlis į misijas už NATO teritorijos ribų yra visiškai pagrįstas. Toks indėlis ne silpnina kolektyvinę gynybą, priešingai – tai stiprina NATO strateginę reikšmę ir demonstruoja solidarumą su Jungtinėmis Valstijomis“, – akcentavo G. Nausėda.
Todėl Lietuva, pažymėjo šalies vadovas, remia pastangas užtikrinti laivybos laisvę ir jūrų saugumą, įskaitant Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės (JK) ir Prancūzijos vadovaujamas iniciatyvas.
„Artėjant Ankaros viršūnių susitikimui, mums reikia pozityvios ir ambicingos istorijos. Istorijos apie sąjungininkų vienybę. Istorijos apie nuolatinį Amerikos įsipareigojimą Europos saugumui. Istorijos apie stipresnę Europą, prisiimančią didesnę atsakomybę stipresniame Aljanse“, – pažymėjo G. Nausėda.
Pasak prezidento, nors Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) išlieka nepakeičiama Europos sąjungininke, ir toliau būtina stiprinti savo pajėgumus bei gynybos pramonę.
„Šie tikslai vienas kitam neprieštarauja – jie vienas kitą sustiprina. Neturėtume leisti, kad dirbtiniai naratyvai apie transatlantinį susiskaldymą nukreiptų mūsų dėmesį nuo bendro tikslo. Nei Europa, nei Šiaurės Amerika negali užtikrinti saugumo veikdamos atskirai. Mūsų priešininkai susiskaldymu tik pasinaudotų. To negalime leisti“, – apibendrino Lietuvos vadovas.
Kaip skelbta, Seime pirmadienį prasidėjo NATO PA plenarinė sesija. Su delegacija Lietuvoje taip pat lankosi Ukrainos premjerė Julia Svyrydenko, bus surengtas abiejų šalių Vyriausybių bendras posėdis.
Informuojama, kad sesijoje dalyvauja beveik 300 parlamentarų iš 32 NATO valstybių narių ir apie 80 atstovų iš kitų 22 valstybių partnerių, tarptautinių organizacijų.
NATO PA pavasario sesija Vilniuje vyksta nuo praėjusio penktadienio. Dėmesys joje skiriamas kolektyvinės gynybos stiprinimui, Ukrainos rėmimui. Sesijos pabaigoje numatoma priimti deklaraciją.
