ECB narė I. Schnabel interviu metu teigė, kad ECB turėtų didinti palūkanų normas birželį net jei taikos susitarimas tarp JAV ir Irano bus pasiektas. Pasak jos, jau matomi ženklai, kad aukštesnių energijos kainų poveikis persiduoda kitoms prekėms ir paslaugoms, todėl tai pateisina palūkanų normų didinimą per kitą ECB posėdį birželio 11 dieną. Anot I. Schnabel, po to ECB neturėtų iš anksto įsipareigoti dėl tolesnių veiksmų ir turėtų palaukti naujų ekonominių duomenų. Po pastarųjų komentarų rinka teikia apie 90 proc. tikimybę, kad ateinančiame posėdyje ECB palūkanas pakels 25 baziniais punktais.
Tęsiantis puslaidininkių sektoriaus raliui, NASDAQ ir S&P 500 vakar fiksavo naujus rekordus. Indeksai augo atitinkamai 1,19 ir 0,61 procento. Puslaidininkių įmones sekantis „Philadelphia Semiconductor“ (SOX) indeksas vakar šoktelėjo 5,5 proc., vedinas beveik 20 proc. augusios „Micron“ akcijų kainos. Pastarąjį šuolį paskatino vieno iš didžiųjų bankų paskelbtas analitikų vertinimas, įvardijęs įmonės akcijų kainos tikslą, beveik dvigubai viršijantį dabartinę rinkos kainą. „Micron“ akcijų kaina per metus yra išaugusi daugiau nei 800 proc., pasauliui susiduriant su dideliu atminties lustų trūkumu, o didžiosioms technologijų korporacijoms sparčiai vystant dirbtinio intelekto duomenų centrus. Vakar įvardytas kainos tikslas rinkos buvo įvertintas kaip signalas, kad kovo pabaigoje prasidėjęs ralis dar turi erdvės tęstis toliau.
Šiandien toliau įspūdingus rezultatus demonstravo Korėjos KOSPI indeksas, į rekordines aukštumas pakilęs dar apie 3 procentus. Indeksui trūksta vos kelių procentų, kad nuo šių metų pradžios būtų padvigubėjęs. Korėjos biržą aukštyn kelia puslaidininkių sektorius. „SK Hynix“ kompanijos akcijų kainai šiandien šoktelėjus 10 proc., o įmonė tapo trečiąja Azijos bendrove, peržengusia 1 trilijono JAV dolerių kapitalizaciją. Kitos dvi šią ribą anksčiau peržengusios įmonės – „Samsung“ ir „TSMC“ – taip pat veikia puslaidininkių srityje.
„Brent“ naftos kaina vakar peržengusi 100 dolerių už barelį, šiandien atsitraukė 1,5 proc. ir siekia apie 98 dolerius. Nepaisant vakar įvykusio JAV ir Irano pajėgų apsišaudymo prie Hormūzo sąsiaurio, paliaubos toliau galioja, o šalys siekia susitarti dėl memorandumo, kuris pratęstų paliaubas ir leistų atidaryti Hormūzo sąsiaurį, numatant, kad prisodrinto urano klausimas būtų sprendžiamas vėlesniame derybų etape. Irano žiniasklaida vakar skelbė, kad derybos progresuoja teigiama linkme, tačiau pagrindinis šiuo metu diskutuojamas klausimas yra susijęs su 24 mlrd. įšaldyto Irano turto. Iranas siekia, kad pusė šio turto būtų perduota pasirašius memorandumą, o likusi pusė – po 60 dienų. Nors derybos dar tęsiasi, rinkos galutinio rezultato laukia jau artimiausiomis dienomis.
Europos akcijų biržose vakar vyravo atsargesnės nuotaikos, investuotojams reaguojant į neapibrėžtumą dėl taikos derybų baigties bei aukštesnių ECB palūkanų perspektyvą. STOXX 600 traukėsi 0,57 proc., daugiausia dėl informacinių technologijų (-1,2 proc.), komunikacinių paslaugų (-1,2 proc.) ir nebūtinojo vartojimo (-1,1 proc.) sektorių kritimo. Vokietijos DAX smuko 0,8 proc., Prancūzijos CAC – 1,03 proc., Italijos FTSE MIB – 0,64 procento. Baltijos birža vakar pasižymėjo 0,17 proc. augimu.
