Seimas spręs, ar baterijas ir akumuliatorius į Lietuvos rinką tiekiantiems gamintojams ir importuotojams netinkamai sutvarkius atliekas skirti baudas vietoje dabar numatyto taršos mokesčio.
Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti Aplinkos ministerijos siūlomą naują baterijų ir elektronikos atliekų surinkimo tvarką bei griežtesnę gamintojų atsakomybę tvarkant šias atliekas.
Atliekų tvarkymo, Mokesčio už aplinkos teršimą, Aplinkos apsaugos įstatymų ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai siūlomi siekiant mažinti baterijų atliekų kiekį bendrame šiukšlių sraute ir užbaigti Europos Komisijos pradėtą pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą dėl neperkeltos ES direktyvos.
„Mokestis nėra laikomas sankcija, nes jo paskirtis nėra bausti, o baudos paskirtis – atgrasyti nuo tokių pažeidimų ateityje ir patį pažeidėją, ir kitus asmenis“, – pristatydama pataisas Seime antradienį teigė aplinkos viceministrė Akvilė Gargasaitė.
Viceministrės teigimu, pagrindinis pataisų tikslas yra surinkti kuo daugiau baterijų, kai jos virsta atliekomis – kad kuo mažiau jų atsidurtų mišriose ar kitose neleistinose vietose, kur jos gali sukelti grėsmę.
Pakeitimais numatoma, kad gamintojai turės sukurti visą Lietuvą apimančią įvairių baterijų atliekų surinkimo sistemą.
Pasak A. Gargasaitės, nešiojamųjų AA ar AAA tipo, telefonų, laikrodžių, nešiojamųjų kompiuterių baterijų nuo 2028 metų reikės surinkti ir sutvarkyti 63 proc., nuo 2031 metų – 73 proc.
Tuo metu mažųjų transporto priemonių: paspirtukų, dviračių, mopedų, motociklų baterijų nuo 2029 metų reikės surinkti ir sutvarkyti 51 proc., nuo 2032 metų – 61 procentą.
Nesurinkus numatyto kiekio baterijų, baudos siektų 5,5–13,75 tūkst. eurų už toną.
Už baterijų tiekimą rinkai neužsiregistravus, grėstų bauda už kiekvieną atgabentą toną. Už automobilines ir pramonines baterijas bauda siektų 375–750 eurų, už elektrinių transporto priemonių – 6–12 tūkst. eurų, nešiojamųjų ir mažųjų transporto priemonių – nuo 13,75 tūkst. eurų iki 27,5 tūkst. eurų.
Už neteisingus duomenis baterijų apskaitoje baudos siektų nuo 6 tūkst. eurų.
Seimo Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius svarstė, kad nauja tvarka gali pabranginti baterijas.
„Mokestis yra mokestis, nesvarbu, koks būtų jo tikslas – ar bausti, ar daryti kitokį poveikį. O kiek dėl jo pabrangs baterijos ir akumuliatoriai?“ – klausė jis.
Parlamentaras taip pat pasigedo elektros kaupiklių tvarkymo taisyklių. „Jų plėtros dideli tempai, jie yra gana masyvūs ir sudarys didelę dalį atliekų, kai jie nustos tarnauti tiek buičiai, tiek pramoninei“, – kalbėjo parlamentaras.
A. Gargasaitė pabrėžė, kad kaupikliai priklauso tai baterijų kategorijai, kuriai nekeliamos surinkimo užduotys: „Tai yra ilgo naudojimo prekė, kuri taip greit nevirsta atlieka.“
Tuo metu socialdemokratas Audrius Radvilavičius pabrėžė, kad Lietuvoje daugėja gaisrų atliekų perdirbimo ir surinkimo vietose.
„Viena iš pagrindinių priežasčių yra įvardijama, kad netinkamai surenkamos ir į mišrias atliekas patenkančios ličio baterijos. Ar ministerija gali garantuoti, kad nebus sumažėjęs surenkamų baterijų atliekų kiekis ir tai nesukels dar didesnių pavojų?“ – svarstė jis.
Viceministrės teigimu, ličio baterijų surinkimo kiekiai yra didinami.
Ji taip pat pabrėžė, kad Europos Komisija rengia studiją dėl ličio baterijų atliekų, analizuoja užstato sistemą.
„Tikėtina, kad rudenį arba metų pabaigoje Europos Komisija, padariusi galutinę studiją, pristatys Lietuvai ir kitoms valstybėms narėms“, – teigė viceministrė.
