Tęsiantis neapibrėžtumui dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose, lengvatines paskolas apyvartinėms ūkininkų lėšoms teikti pradėjęs nacionalinis plėtros bankas ILTE analogišką paramos priemonę per mėnesį ketina pasiūlyti ir pramonei, teigia finansų įstaigos valdybos narė Giedrė Gečiauskienė.
„Identifikuojame tuos pramonės sektorius, kurie turi didesnį jautrumą naftos ir energetikos resursų, kainų išaugimui – tai yra elektrai, degalams imlios pramonės šakos. Jos visos įvardinamos kuriant apyvartinio finansavimo verslui priemonę ir jos galės tikėtis finansavimo lengvatinėmis palūkanomis“, – laidoje „ELTA Savaitė“ kalbėjo G. Gečiauskienė.
„Dirbame prie tos priemonės, nelabai norėčiau datos įvardinti, kada ji bus paleista, bet tai maždaug mėnesio klausimas“, – tikino ji.
Plėtros bankas 40 mln. eurų vertės paskolas ūkininkų apyvartinėms lėšoms pradėjo teikti nuo pirmadienio.
Anot G. Gečiauskienės, jau sulaukta virš 50 paraiškų iš viso daugiau nei 5 mln. eurų apyvartiniam finansavimui.
„Susidomėjimas yra ir mes žinojome, kad jis bus, tam ruošėmės. (…) Nuo pat pradžių dirbdami su šia priemone girdėjome žemės ūkio sektoriaus atstovų pagalbos prašymą, kad mums (lėšų – ELTA) reikia dabar, (…) susidomėjimas yra didelis“, – teigė ji.
G. Gečiauskienės teigimu, pagrindinis iššūkis ILTE kyla ne pritraukiant finansavimą, bet nustatant, kurie konkrečiai sektoriai kriziniu laikotarpiu susiduria su didžiausiomis problemomis.
„Neturime iššūkio dėl finansavimo resursų, tiesiog turime nusitaikyti tikslingai į tas sritis, kurios šios krizės kontekste susiduria su sunkumais, ir padėti joms“, – aiškino G. Gečiauskienė.
ILTE valdybos narės teigimu, plėtros bankas taip pat siekia didinti kartu su tarptautinėmis finansų institucijomis kofinansuojamų projektų skaičių.
„Esame susiplanavę reikšmingas finansavimo sumas, bendradarbiaujant drauge su finansų institucijomis“, – sakė ji.
Naujosios ILTE paskolos skirtos tiems žemės ūkio subjektams, kurie neturi galimybės gauti finansavimo rinkoje, yra nukentėję nuo stichinių meteorologinių reiškinių, tiekimo grandinių sutrikdymo.
Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas yra sakęs, kad, jei kariniai veiksmai Irane užsitęstų ir tai dar smarkiau paveiktų tiekimo grandines, valstybė plėstų paramą verslui.
Lietuva su Europos Komisija (EK) taip pat ieško galimybių, kaip krizės sąlygomis palengvinti įprastai ilgai trunkančias valstybės pagalbos teikimo procedūras.
Vasario pabaigoje prasidėjus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose ir sutrikus laivybai Hormuzo sąsiauryje, rinkoje smarkiai šokinėja naftos kainos, dėl to auga ir sąskaitos už degalus.
Lietuva ėmėsi skirtingų priemonių krizei spręsti – laikinai sumažintas dyzelino akcizas, skubos tvarka parlamente svarstomas prezidento siūlymas įtvirtinti mechanizmą, kurį aktyvavus didžiausios galimos benzino ir dyzelinių degalų kainos būtų nustatomos kasdien, planuojama nustatyti, kad degalinės kuro kainas galėtų didinti tik kartą per parą.
