Trečiadienį Briuselis paskelbė apie laikiną valstybinės pagalbos taisyklių sušvelninimą, kad bloko šalys galėtų skirti lėšų sektoriams, kuriuos smarkiai paveikė sparčiai augančios energijos kainos.
Naftos ir dujų kainos šoktelėjo po vasarį prasidėjusio JAV ir Izraelio karo su Iranu. Europos Komisija pareiškė leisianti valstybėms narėms skirti paramos ypač smarkiai nukentėjusiems sektoriams, pavyzdžiui, žemės ūkiui.
„Poveikis mūsų piliečiams ir įmonėms reikalauja neatidėliotinų sprendimų. Jie turi būti proporcingi ir veiksmingi“, – spaudos konferencijoje Briuselyje sakė ES konkurencijos komisarė Teresa Ribera ir pridūrė, kad ES reaguoja į valstybių narių raginimą „stipriau remti energijai imlias pramonės šakas“ ir nustatyti „paprastas bei lanksčias taisykles“ sektoriams, kurie priklauso nuo importuojamų degalų, tuo pačiu „išsaugant suderintą Europos požiūrį“.
EK pranešime nurodoma, kad vadinamoji Laikinoji valstybės pagalbos dėl Artimųjų Rytų krizės sistema yra tikslinė laikina sistema, kuria siekiama mažinti krizės poveikį kai kuriems labiausiai jį patiriantiems ekonomikos sektoriams – žemės ūkio, žuvininkystės, transporto sektoriams ir daug energijos suvartojantiems pramonės sektoriams.
Ši sistema galios iki gruodžio 31 d. Jos galiojimo laikotarpiu Komisija nuolat peržiūrės jos turinį, taikymo sritį ir taikymo trukmę, atsižvelgdama į pokyčius Artimuosiuose Rytuose ir bendrą ekonominę padėtį.
Pagal naują tvarką žemės ūkio, žuvininkystės ir transporto sektoriuose veikiančioms įmonėms gali būti teikiama įvairių formų parama. Ji apima faktiniu suvartojimu grindžiamą pagalbą, kuri leis padengti dalį kuro ar trąšų kainos skirtumo, ir supaprastintą būdą gauti nedideles pagalbos sumas.
Konkrečiai pagal sistemą bus galimi šie veiksmai:
1. Žemės ūkio, žuvininkystės, sausumos transporto (kelių, geležinkelių ir vidaus vandenų) ir ES vidaus trumpųjų nuotolių laivybos sektoriuose valstybės narės galės kompensuoti iki 70 proc. papildomų išlaidų, pagalbos gavėjo patirtų dėl krizės išaugus degalų ir trąšų kainoms. Kainų padidėjimo lygį kiekviena valstybė narė nustatys atsižvelgdama į atitinkamos rinkos kainos ir taikomos ankstesnės lyginamosios kainos skirtumą. Tada bus apskaičiuojamos bendros papildomos išlaidos remiantis pagalbos gavėjo dabartinio arba prieš pat krizę užfiksuoto suvartojimo duomenimis.
2. Dėl supaprastintos tvarkos pagalbos gavėjams tuose sektoriuose bus lengviau atitikti pagalbos gavimo kriterijus. Pagal ją valstybės narės galės pritaikyti individualias pagalbos sumas remdamosi ne išsamiais faktinio suvartojimo įrodymais, kuriuos turi pateikti pagalbos gavėjai, o tokiais elementais kaip pagalbos gavėjų veiklos apimtis ir rūšis, bendras kuro suvartojimo sektoriuje įvertis ar kiti atitinkami pakaitiniai rodikliai. Pagal šią tvarką kiekvienas pagalbos gavėjas gali gauti iki 50 000 eurų.
3. Daug energijos suvartojantiems pramonės sektoriams pagalbos intensyvumą bus galima padidinti nuo 50 proc. iki 70 proc. reikalavimus atitinkančio elektros energijos suvartojimo išlaidų. Tai gali sudaryti iki 50 proc. viso pagalbos gavėjo suvartojamo kiekio. Papildomų pastangų mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro nebus reikalaujama.
Apie priemones pagal laikinąją paramos sistemą turės būti pranešama Komisijai. Siekiant sumažinti bendras elektros energijos sąnaudas, Komisija yra pasirengusi kiekvienu konkrečiu atveju ir laikydamasi kelių reikalavimų įvertinti laikinas priemones.
Briuselis tikisi, kad šios priemonės padės smulkiesiems ūkininkams padengti degalų ir trąšų išlaidas, tuo pačiu paliekant galimybę skirti daugiau pagalbos transporto įmonėms dėl dyzelino kainų.
Keletas ES valstybių, tarp jų Prancūzija, Vokietija ir Italija, jau paskelbė priemones, skirtas padėti namų ūkiams ir įmonėms, kuriems tenka didesnės energijos sąnaudos.
