Nuo sausio įsigaliojus antrosios pensijų pakopos pokyčiams, valstybės subsidija joje kaupiantiems gyventojams liko. Nors dalis politikų ir ekspertų 1,5 proc. paskatą vadina socialiai neteisinga ir sako, kad tokiu būdu visi mokesčių mokėtojai remia tik dalį gyventojų, kiti pabrėžia – tai investicija į ateities pensijas ir demografinį stabilumą.
Naujuosius metus Lietuva pasitiko su antros pensijų pakopos pokyčiais: atsisakyta automatinio gyventojų įtraukimo, leista pasitraukti iš sistemos, atsiimti sukauptus pinigus ir kt. Nuo sausio gyventojai kviečiami antrojoje pensijų pakopoje kaupti savanoriškai.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Po antros pensijų pakopos reformos Lietuvoje subsidija kaupiantiems gyventojams liko – 1,5 proc. valstybės įmoka nuo praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio.
- Kai kurie politikai ir ekspertai teigia, kad ši paskata yra socialiai neteisinga, nes visų mokesčių mokėtojų lėšomis remiama tik dalis gyventojų, dalyvaujančių antros pakopos kaupime.
- Kita dalis ekspertų pabrėžia, kad valstybės subsidija nėra „dovanėlė turtingiesiems“, o investicija, skatinanti platesnį gyventojų įsitraukimą į kaupimą.
Kaip minėta, kaupiantiesiems antroje pensijų pakopoje ir toliau lieka 1,5 proc. valstybės skatinamoji įmoka nuo už praėjusių metų šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Tiesa, tarp kai kurių valdančiųjų anksčiau kalbėta, kad tokia valstybės paskata turėtų būti naikinama.
Nors socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė tikina, kad planų keisti galiojančią tvarką nėra, pabrėždama, jog „valstybės skatinamoji įmoka yra viena iš paskatų gyventojams papildomai kaupti pensiją“, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas teigia esantis linkęs dar kartą užregistruoti pasiūlymą panaikinti subsidiją kaupiantiesiems antrojoje pensijų pakopoje.
„Tai būtų socialiai teisinga“, – pabrėžė jis.
BFK pirmininkas laikosi nuomonės, jog neteisinga, kad antrąją pensijų pakopą ir toliau subsidijuoja visi mokesčių mokėtojai, nors nauda tenka tik sistemoje dalyvaujantiems gyventojams.
„Aš visą laiką pasisakiau, kad pagrindinio tikslo su antra pensijų pakopa mes nepasiekėme, todėl, kai iš bendrųjų mokesčių, iš visų paimame ir teikiame subsidiją žmonėms, kurie turi didesnių pajamų, turi didesnę pensiją, mes ir didiname atskirtį tarp būsimų pensininkų.
Aš laikausi nuomonės, kad anksčiau ar vėliau šis rėmimas bus nutrauktas“, – LRT.lt tvirtino A. Sysas.
Skurdesni remia turtingesnius?
Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka taip pat mano, kad 1,5 proc. valstybės skatinamoji įmoka kaupiantiesiems antroje pensijų pakopoje yra neteisinga, nes skiriama neatsižvelgiant į žmonių pajamas.
Profesoriaus aiškinimu, pagal tam tikrus socialinės politikos teisingumo principus valstybės parama pateisinama tik tuomet, kai ji teikiama gyvenantiems vargingiausiai. Priešingu atveju ši praktika negali būti laikoma teisinga.
„Neaišku, kodėl skurdesni remia turtinguosius“, – svarstė R. Lazutka.
Profesorius sutiko, kad panaikinus minėtą paskatą kaupiančiųjų antrojoje pakopoje galėtų sumažėti, tačiau akcentavo, jog yra ir kitų taupymo alternatyvų.
„Kodėl apsirūpinti pajamomis ateičiai galima tik per antrąją ir trečiąją pakopas? Yra investicinė sąskaita – puikus instrumentas“, – kaip pavyzdį pateikė jis.
Tuo tarpu ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorė Asta Klimavičienė laikosi kitokios nuomonės ir sako, kad šiuo atveju ne mažiau uždirbantys gyventojai remia turtingesnius, o priešingai.
„1,5 proc. yra [mokama – LRT.lt] ne nuo žmogaus uždarbio, bet nuo VDU. Manau, kad tai labai svarbus argumentas. Tai reiškia, kuo žmogaus atlyginimas mažesnis, tuo paskata yra finansiškai svarbesnė“, – pabrėžė A. Klimavičienė.
Vertindama teiginius, jog visų mokesčių mokėtojų pinigais remti antrosios pensijų pakopos dalyvius nėra teisinga, profesorė atkreipė dėmesį, kad analogiški argumentai galėtų būti taikomi ir daugeliui kitų viešųjų finansų išlaidų sričių, pavyzdžiui, vaiko pinigams.
„Žmogus taip pat gali sakyti „aš neturiu vaikų arba mano vaikai jau suaugę, kodėl iš visų mokesčių mokėtojų lėšų yra skiriami vaiko pinigai“. Arba savivaldybė renovuoja baseiną, žmogus sako „aš nemoku ar nemėgstu plaukti, kodėl iš mūsų visų lėšų tai turėtų būti daroma“, – pavyzdžius vardijo A. Klimavičienė.
Reaguodamas į argumentą, kad vaiko pinigais valstybė taip pat remia tik dalį gyventojų, R. Lazutka pabrėžė, jog jie mokami todėl, kad žmonės, auginantys vaikus, patiria papildomų išlaidų, palyginti su tais, kurie vaikų neturi.
„O taip duoti [pinigų – LRT.lt] tiesiog, neatsižvelgiant į tai, kaip žmonės gyvena, yra neteisinga“, – pasikartojo profesorius ir pabrėžė, kad antroje pensijų pakopoje apskritai paprastai kaupia didesnes pajamas gaunantys asmenys.
Vis dėlto, pasak A. Klimavičienės, paskatos kaupti antroje pensijų pakopoje yra aktualios dėl Lietuvos demografinės padėties ir būsimų pensininkų.
„Ir iš principo tokia paskata yra gana logiška, nes galvoti apie savo ateitį po 20, 30 ar 40 metų ir sąmoningai po truputį ja rūpintis, jai kaupti žmonėms yra sunku. Šiandien gyventi norisi ir reikia“, – sakė A. Klimavičienė.
Apibūdina kaip investiciją
Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytoja dr. Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė sutiko, jog argumentas, kad antros pensijų pakopos dalyviai yra remiami visų mokesčių mokėtojų lėšomis, iš pirmo žvilgsnio atrodo pagrįstas. Kasmet mokesčių mokėtojai bendrai suneša apie 300 mln. eurų valstybės paskatai finansuoti, akcentavo ji.
„Tiems, kurie antrojoje pakopoje nedalyvauja, natūraliai kyla klausimas, kodėl jų sumokėti mokesčiai pildo kitų asmenines pensijų sąskaitas. Juolab kad šios lėšos galėtų būti nukreiptos, pavyzdžiui, bazinėms „Sodros“ pensijoms didinti visiems pensininkams“, – sutiko ekonomistė.
Vis dėlto socialinio teisingumo dilema, jos aiškinimu, čia nėra vienpusė. Valstybės įmoka, Ž. Simonaitytės-Vasiliauskienės manymu, nėra „dovanėlė turtingiesiems“, o veikiau investicija, skatinanti platesnį gyventojų įsitraukimą į kaupimą ir didesnį finansinį savarankiškumą senatvėje.
„Šia prasme valstybės pinigai veikia kaip aiškus signalas: rūpintis savo pensija yra ne tik naudinga, bet ir viešosios politikos skatinama elgsena“, – pabrėžė VU mokslininkė.
Ž. Simonaitytės-Vasiliauskienės teigimu, šiuo metu valstybės įmoka siekia apie 27 eurus per mėnesį arba maždaug 320–330 eurų per metus.
„Lietuvos banko skaičiavimai rodo, kad nuosekliai kaupiantis asmuo, pradėjęs nuo mažų pajamų, iki pensijos gali sukaupti apie 100–120 tūkst. eurų“, – pažymėjo ekspertė.
Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė įspėja: jei valstybės paskatos būtų panaikintos, trumpuoju laikotarpiu daugeliui gyventojų kaupimas taptų mažiau patrauklus. Ilguoju laikotarpiu rizika dar didesnė: mažesnis papildomas kaupimas reikštų didesnę priklausomybę nuo „Sodros“ pensijų, kurios šiuo metu sudaro tik apie 44 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
„Be papildomo kaupimo ateities pensijos arba reikšmingai mažės, arba valstybei teks drastiškai didinti socialinio draudimo mokesčius. Abu scenarijai vargiai patrauklūs.
Todėl valstybės paskatos atsisakymas gali atrodyti kaip biudžeto taupymas šiandien, tačiau ilgainiui jis reikštų mažesnes santaupas rytoj ir galimai didesnę skurdo riziką senatvėje“, – tvirtino ekonomistė.
Pabrėžia, jog neliktų paskatos
Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas ir buvęs Seimo BFK pirmininkas Mindaugas Lingė LRT.lt sakė, kad kuriant antrosios pensijų pakopos sistemą būtent ir buvo siekiama sudaryti paskatas žmonėms kaupti ateičiai.
Jo manymu, dabar sistema pamažu praranda nuoseklumą ir tampa labiau pavienių, savanoriškų apsisprendimų visuma, todėl natūraliai gali keistis ir požiūris į jau minėtas paskatas.
M. Lingė sutiko, kad jeigu nutiktų taip, kad valstybės paskata būtų panaikinta, kaupimas antrojoje pensijų pakopoje gyventojams galėtų tapti mažiau patrauklus.
„Gyvename trumpalaikių naudų ir saviapgaulės vakarėlyje, tačiau tokie vakarėliai turi tendenciją baigtis ir tada tos liūdnesnės pasekmės gali į akis pažiūrėti daug rimčiau“, – perspėjo M. Lingė, akcentuodamas prastus šalies demografinius rodiklius.
Dr. Viktorija Tauraitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) partnerystės docentė antrino, kad papildoma paskata kaupti antroje pensijų pakopoje yra sąmoningas veiksmas.
„Visa tai yra svarbu siekiant sukurti tvarią pensijų sistemą, kurioje vaidmuo tenka ne tik valstybei, bet ir kiekvienam piliečiui individualiai. Šiame kontekste papildomas paskatinimas yra racionalus žingsnis“, – teigė mananti mokslininkė.
Prisideda ir darbdaviai
Realistiškiausias kelias ateityje, Ž. Simonaitytės-Vasiliauskienės manymu, veikiausiai būtų mišrus taupymo modelis: didesnis darbdavių vaidmuo ir valstybės parama, transformuota į netiesiogines paskatas.
„Tai leistų naštą paskirstyti tolygiau, išlaikyti motyvaciją kaupti ir kartu išvengti staigių, pasitikėjimą sistema ardančių sprendimų“, – apibendrino ji.
V. Tauraitė taip pat mano, kad darbdavių prisidėjimas prie kaupimo antrojoje pensijų pakopoje galėtų būti viena iš alternatyvų, bet šios sistemos kontekste svarbus ir stabilumas, pabrėžė ji.
„Darbdaviai šiuo metu turi galimybę įsitraukti į pensijų kaupimo sistemą per trečiąją pakopą. Neretai tai tampa viena iš motyvacinių priemonių darbuotojams. Bendrovės „SEB Life and Pension Baltic SE“ duomenimis, 25–35 metų darbuotojai labiausiai vertina darbdavių iniciatyvą prisidėti prie darbuotojų pensijos“, – teigė VDU docentė.
