Vyriausybė iš esmės pritaria siekiui sudaryti galimybę bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams mokytis gestų kalbos, plėtojant jos mokymosi galimybes mokyklose. Visgi Ministrų kabinetas mano, kad gestų kalbos, kaip pasirenkamojo dalyko, išskyrimas ir reglamentavimas įstatymu yra perteklinis.
Vyriausybė, įvertinusi Seime pradėtas svarstyti Švietimo įstatymo pataisas, siūlančias sudaryti galimybę moksleiviams mokytis gestų kalbos, sako, kad tai būtų galima įgyvendinti papildžius švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamus dokumentus – Gestų kalbos bendrąją programą, Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašą ir bendruosius ugdymo planus.
„Konkretaus pasirenkamojo dalyko – gestų kalbos – įtvirtinimas Švietimo įstatyme laikytinas pertekliniu reguliavimu, o mokinys, net ir įsigaliojus įstatymo projektui, laisvai rinksis jo mokymosi poreikius atliepiantį dalyką ar modulį arba jų nesirinks. Mokyklos ir toliau pačios kurs pasirenkamąjį ugdymo turinį, įskaitant gestų kalbos pasiūlą, jei jį galės įgyvendinti vadovaudamosi Švietimo įstatymo (...) nustatytais kriterijais“, – sakoma trečiadienį priimtame Vyriausybės nutarime.
Jame taip pat pažymima, kad gestų kalbos, kaip pasirenkamojo dalyko, išskyrimas ir reglamentavimas įstatymo lygiu neatitinka Teisėkūros pagrindų ir Viešojo administravimo įstatymuose įtvirtintų teisėkūros tikslingumo ir subsidiarumo principų.
„Teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis“,– pastebi Vyriausybė.
ELTA primena, kad šių metų kovo 17 d. Seimas pradėjo svarstyti parlamentarės Ligitos Girskienės pateiktas Švietimo įstatymo pataisas, kurios sudarytų galimybę mokiniams be kitų pasirenkamųjų dalykų mokytis ir gestų kalbos.
Jei Seimas pritartų, gestų kalba būtų pripažįstama viena iš kalbų, kurios gali būti pasirenkamos bendrojo ugdymo programose. Beje, pasirinkti mokytis gestų kalbos mokiniai galėtų tik tuo atveju, jei mokykla turėtų galimybes organizuoti tokį mokymą.
L. Girskienės nuomone, gestų kalbos vertėjo profesiją būtina populiarinti įvairiais būdais. Vienas jų – sudaryti galimybę moksleiviams pažinti gestų kalbą kuo anksčiau. Kaip pastebi L. Girskienė, lietuvių gestų kalbos vertėjo profesija Lietuvoje – viena rečiausių. Per metus paruošiami vos keli specialistai, todėl trūksta gestų kalbos vertėjų.
„Tai sudaro daug nepatogumų klausos negalią turintiems asmenims, didina nelygybę ir riboja jų galimybes", – sako Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narė L. Girskienė.
Anot jos, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija gestų kalbą pripažįsta kaip lygiavertę kalbą, o ne pagalbinę komunikacijos priemonę.
Šiuo metu įstatyme nėra numatyta, kad mokiniai bendrojo ugdymo mokyklose be kitų pasirenkamųjų dalykų galėtų rinktis ir mokytis gestų kalbos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje gyvena apie 6,6 tūkst. klausos negalią turinčių asmenų.
