Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) trečiadienį paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį kyšininkavimu kaltintam buvusiam Biržų rajono savivaldybės merui, dabartiniam tarybos nariui Vytui Jareckui.
Išteisinamasis nuosprendis dėl piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo taip pat paliktas galioti ir buvusiam Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriui ir dabartiniam tarybos nariui Vidui Eidukui, o buvęs tarybos narys Ritas Vaiginas lieka išteisintas dėl papirkimo.
Konkursų į Parovėjos seniūnijos seniūno ir seniūno pavaduotojo pareigas pretendentas Edis Trapikas ir buvęs Seimo narys Viktoras Rinkevičius lieka išteisinti dėl bendrininkavimo piktnaudžiauti.
Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjų kolegija atmetė prokuroro kasacinį skundą ir konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė, jog buvusio Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus V. Eiduko veiksmuose, atskleidžiant konkursų į Parovėjos seniūnijos seniūno ir seniūno pavaduotojo pareigas pretendentui E. Trapikui klausimą, kuris jam bus užduotas konkursų į šias pareigas metu, nėra piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi požymio – didelės neturtinės žalos.
„Tokią išvadą lėmė tai, kad nors V. Eidukas, būdamas valstybės tarnautojas, padarė dalies jam inkriminuotų teisės aktų pažeidimus, tačiau jo veiksmai buvo vienkartiniai, orientuoti tik į vieną asmenį – E. Trapiką, kuris palankiai buvo vertinamas ir kitų komisijos narių. Duomenų apie tai, kad V. Eidukas būtų bandęs paveikti kitų komisijos narių vertinimą, byloje nėra, konkurse į seniūno pareigas tarp kitų pretendentų E. Trapikas užėmė tik trečią vietą, o jį paskyrus seniūno pavaduotoju, jo veikla vertinama labai gerai. V. Eiduko veiksmuose nenustačius piktnaudžiavimo požymių, nenustatytas ir bendras veikimas darant nusikalstamą veiką, todėl V. Rinkevičius ir E. Trapikas taip pat pagrįstai buvo išteisinti dėl piktnaudžiavimo“, – paskelbė LAT.
Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad Baudžiamajame kodekse nėra pateikta nematerialios formos, neturinčios ekonominės vertės, kyšio sąvoka.
Pasak LAT, teisinis tokios sąvokos abstraktumas ir neapibrėžtumas įpareigoja teismus itin kruopščiai įvertinti visas bylos aplinkybes.
Kasacinio teismo teisėjai pastebi, kad byloje nėra nustatyta, kas konkrečiai ir kokią turėjo gauti ir gavo asmeninę naudą iš nematerialios formos, neturinčio ekonominės vertės kyšio – R. Vaigino ir kaip liudytojos apklaustos tarybos narės, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos atstovės, palankaus koalicijai balsavimo tarybos posėdžių metu ir iš anksto suderinto R. Vaigino nedalyvavimo tarybos posėdyje.
Teisėjų kolegija pabrėžė, kad kaltinant asmenį tuo, kad jis kyšį priėmė kito asmens naudai, tokia nauda taip pat turi būti ne preziumuojama, o įrodoma. Vien tik kasaciniame skunde nurodomos išteisintųjų pareigos ir suinteresuotumas įgyvendinti koalicijos tikslus ir uždavinius savaime nelemia baudžiamosios atsakomybės.
„Politinė koalicija savo prigimtimi yra kompromisinis darinys, kurį sudaro skirtingos frakcijos, grupės ar atskiri savivaldybės nariai, turintys skirtingas rinkimų programas, vertybes ir požiūrius, todėl tiek jos sudarymas, tiek veikimo principai neišvengiamai susiję su skirtingų interesų derinimu ir kompromisais darant nuolaidas vienose srityse ir siekiant savo tikslų kitose, tačiau tai nereiškia, kad už tai kiekvienu atveju turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Šioje byloje išteisintiesiems inkriminuotas ir kasaciniame skunde nurodomas naudos koalicijai siekimas laikytinas pernelyg bendro pobūdžio neapibrėžta nauda, kuri nepagrįsta bylos įrodymais, o prokuroro kasaciniame skunde nurodyti argumentai nėra pakankami, kad pažadas balsuoti koalicijos naudai būtų pripažintas kyšiu. Dėl to teisėjų kolegija sutiko su žemesnės instancijos teismų išvada, kad byloje nėra nustatytas kyšio dalykas“, – paskelbė LAT.
Ankstesni teismo nuosprendžiai politikams nebuvo palankūs
2024 m. balandį Panevėžio apygardos teismas buvusiam Seimo nariui, įtakingam Biržų rajono ūkininkui V. Rinkevičiui paskelbtė apkaltinamąjį nuosprendį dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi organizavimo, veikiant su V. Eiduku ir E. Trapiku bendrininkų grupėje.
Šis teismas nustatė, kad 2020 m. organizuodamas savivaldybės administracijos direktoriaus V. Eiduko piktnaudžiavimą, Seimo nario pareigas tuo metu užėmęs V. Rinkevičius siekė padėti savo pažįstamui E. Trapikui gauti darbą seniūnijoje.
Teismas šiuo nuosprendžiu V. Eidukui skyrė 20 tūkst. eurų, V. Rinkevičiui – 25 tūkst. eurų, o E. Trapikui – 15 tūkst. eurų dydžio baudas. V. Eidukui teismas skyrė ir baudžiamojo poveikio priemonę – teisės būti paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų skiriamas pareigas atėmimą 5 metams.
V. Rinkevičius buvo 2016–2020 m. kadencijos Seimo narys, išrinktas pagal Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašą. Į Seimą jis taip pat buvo išrinktas 2000–2004 ir 2004–2008 metais. 2011–2016 metais ėjo Biržų rajono savivaldybės tarybos nario pareigas.
Buvęs Biržų rajono savivaldybės meras V. Jareckas šioje byloje buvo kaltinamas dėl kyšininkavimo veikiant bendrininkų grupėje su tuomečiu Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriumi V. Eiduku. Jiems buvo pareikšti kaltinimai, kad 2021 m. jie susitarė su tuometiniu Biržų rajono savivaldybės tarybos nariu R. Vaiginu dėl palankaus jų koalicijai balsavimo tarybos posėdžio metu.
Buvo įtarta, kad R. Vaiginas mainais už palankų balsavimą galimai siekė savivaldybės įsteigtos viešosios įstaigos direktoriaus atleidimo ir jo bendrapartietės paskyrimo į šias pareigas. V. Jarecką ir V. Eiduką dėl kyšininkavimo, o R. Vaiginą dėl papirkimo teismas išteisino kaip nepadariusius šių nusikalstamų veikų.
