Prancūzų kalbos egzaminą antradienį laikę abiturientai rašydami esė turėjo svarstyti apie įvairių užsienio kalbų mokėjimo svarbą globaliame pasaulyje. Tokia užduotis tapo ironiška, kai šį egzaminą Lietuvoje laikė vos dvylika mokinių. Ne ką gausesnis ir vokiečių kalbą laikiusiųjų būrys. Kaip sakė iš vokiečių kalbos egzamino išėjusi tarptautinės filosofijos olimpiados laureatė Gustė, šie egzaminai skirti iššūkių mėgėjams. O prancūzų kalbą pasirinkusi Ona įžvelgė ir neteisybę: ji norėjo laikyti ir vokiečių kalbą, tačiau abu egzaminai vyksta tuo pačiu metu.
Pirminiais duomenimis, kuriuos pateikė Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA), prancūzų kalbą šiemet pasirinko laikyti 12 abiturientų, vokiečių – 42 abiturientai.
Praėjusiais metais pirmą egzamino dalį laikė 24 prancūzų kalbos ir 103 vokiečių kalbos mokęsi vienuoliktokai.
Antrąją egzamino dalį abiturientai laikė šešiuose vokiečių kalbos egzaminų centruose, prancūzų – keturiuose, išsimėčiusiuose po šalį.
Šios dvi užsienio kalbos jau daug metų nykstančios Lietuvoje. Tarkime, prancūzų kalbą 2023 metais laikyti buvo užsiregistravę vos 23 abiturientai visoje Lietuvoje. Vokiečių kalbą laikyti planavo 71 abiturientas.
Tačiau, kaip rodo 2023 metų egzaminų apžvalga, ir vokiečių, ir prancūzų kalbų valstybinius egzaminus laikė mažiau kandidatų, nei registravosi: vokiečių – 28 kandidatai (2022 m. – 53), prancūzų – 15 kandidatų (2022 m. – 22). Šiuos egzaminus, kaip įprasta, išlaikė visi juos pasirinkę kandidatai.
Su prancūzų ir vokiečių kalbų užduotimis galima susipažinti ČIA ir ČIA.
Rašė apie svarbą mokėti daug kalbų
Laikiusieji prancūzų kalbos egzamino antrąją dalį šiemet rašė esė apie užsienio kalbų mokėjimo svarbą globaliame pasaulyje, analizavo duomenis apie vaikų popamokinę veiklą, rašė laišką įmonei, kuri gamyboje naudoja daug plastiko.
„Lietuvoje išskirtinumas mokėti prancūzų kalbą. Smagu ją mokėti. O jei gerai pavyksta mokytis, galima studijuoti Prancūzijoje, nemažai galimybių studijuoti nemokamai“, – sakė abiturientė Dominyka, kuriai ši užsienio kalba pirmoji.
Jos sraute vos trys abiturientai mokėsi prancūzų kalbą. Dominyka liks studijuoti Lietuvoje ir tai nebus prancūzų kalbos studijos.
„Gaila, kad mažai žmonių renkasi retesnes kalbas. Ypač kai per egzaminą teko ir rašyti apie tai, kad naudinga mokytis užsienio kalbų“, – sakė vilnietė abiturientė Ona.
Mergina šią kalbą rinkosi todėl, kad jai tai gimtoji kalba. „Kadangi šią kalbą moku gerai, yra aukšta tikimybė gauti gerą pažymį, tai padės stojant į aukštąsias mokyklas“, – sakė Vytauto Didžiojo gimnazijos abiturientė.
Iš bendramokslių prancūzų ir vokiečių kalbų egzaminus laikyti ji rinkosi vienintelė.
„Gaila, kad Lietuvoje neskatinamas kitų užsienio kalbų, be anglų, mokėjimas. Visi moka anglų kalbą ir daug kas mano, kad to pakanka, galbūt nesusimąsto, kad atsivertų daugiau galimybių mokant kitų kalbų. Spėju, kad švietimo reforma su dviem egzamino dalimis atgrasė žmones nuo antrųjų užsienio kalbų pasirinkimo, nes jie galbūt bijojo prastai išlaikyti egzaminą, bijojo būti priversti laikyti egzaminą“, – kalbėjo Ona.
Norėjo laikyti dvi kalbas, bet egzaminas – tuo pat metu
Vilniaus licėjaus abiturientė Dorotėja kadaise prancūzų kalbą rinkosi, nes ji atrodė gražiausia, o dabar mergina žino studijuosianti fiziką ir chemiją Prancūzijoje, Grenoblyje.
„Problema ta, kad vienuoliktoje klasėje, kai mokiniai renkasi ugdymo dalykus, turi paisyti galimo valandų skaičiaus – 35 valandų. Jei nori rinktis anglų kalba ir, tarkime, prancūzų, gali nepakakti valandų. Tarkime, norėjau rinktis ir fiziką, chemiją, geografiją, bet būtų nebetilpusi anglų kalba.
Galbūt didinti bendro valandų skaičiaus nereikia, gal geriau būtų, kad būtų galima kaip ir anksčiau tris dalykus rinktis B lygiu, tada būtų kai kurių dalykų dvi pamokos per savaitę, o ne trys“, – kalbėjo Dorotėja.
Ona įžvelgė ir problemą dėl egzaminų vykdymo. Abu egzaminai – vokiečių ir prancūzų – vyko tą pačią dieną tuo pačiu metu, o ji norėjo laikyti abu egzaminus.
„Gal tokių atvejų reta, bet aš buvau pasirinkusi laikyti abi kalbas. NŠA pasiūlė antrąjį egzaminą laikyti per pakartotinę sesiją, teoriškai tai gera mintis, bet tai pažeidžia mano teises“, – sakė Ona.
Olimpiadininkei vokiečių kalba – tik dar vienas iššūkis
Neseniai tarptautinės filosofijos olimpiados sidabro medalį pelniusi Gustė Antanaitytė laikė vokiečių kalbos egzaminą. Vilniaus licėjaus abiturientei stojant į suplanuotą filosofiją Vilniaus universitete vokiečių kalbos, skaičiuojant konkursinį balą, nereikės, merginai ši užsienio kalba yra tiesiog dar vienas asmeninis iššūkis.
„Užduotys buvo priimtinos. Sakyčiau, gana įdomus egzaminas“, – įvertino Gustė.
Atlikdama esė užduotį, kur teko svarstyti apie švietimo sistemą ir ateities mokyklą, ji pasitelkė ir tarpinių patikrinimų problemas, mokykloms tekusius iššūkius prisitaikant prie pandemijos, rašė apie mokyklos vyresnybės bendradarbiavimą su mokiniais, pagalbą jiems.
Anot Gustės, siekiant, kad užsienio kalbų įvairovė mokyklose didėtų, privalu išlaikyti privalomą antrąją kalbą visus mokymosi gimnazijoje metus.
„Dabar vienuoliktokai ir dvyliktokai nenori kankintis su dideliu krūviu, tad nebepasilieka antros kalbos. Todėl prancūzų ir vokiečių kalbų egzaminai – iššūkių mėgėjų egzaminai“, – sakė Gustė.
Aštuonerius metus gyveno Vokietijoje
Aštuonerius metus Vokietijoje gyvenusi ir prieš trejus į gimtinę Lietuvą grįžusi Evelina taip pat laikė vokiečių kalbos egzaminą.
„Ši kalba man kaip gimtoji, bet egzaminas, galiu pasakyti, nebuvo lengvas. Buvo sunkių užduočių, bet tikiuosi, kad viską gerai parašiau“, – sakė Evelina, pretenduojanti iš šio egzamino etapo surinkti maksimalų taškų skaičių.
Rašydama esė ji, kaip ir kiti laikiusieji, svarstė, kokia bus ateities mokykla, ką derėtų keisti šiandienos situacijoje. O rašant laišką reikėjo kreiptis į vokiečių kalbos kursų įmonę, kad ši pakeistų anksčiau pasirinktą mokymosi lygį. Taip pat abiturientai turėjo atlikti duomenų komentavimo užduotį – teko aptarti vyrų ir moterų pomėgius pagal pateiktą statistiką.
„Šias kalbas sunku išmokti. Prancūzų dar sunkesnė nei vokiečių. Esu dvyliktokė, mano dabartinėje mokykloje buvo tik du, kurie pasirinko vokiečių kalbą“, – sakė ji.
Ką studijuos, Evelina kol kas nežino, ketina metus pailsėti, o tolesnius mokslus rinksis jau kitąmet.
„Noriu kažko, kas būtų susiję su vokiečių kalba. Galbūt būsiu vertėja ar imsiuosi vokiečių kalbos pedagogikos“, – pasidalijo ji.
Jei taps mokytoja, tai galimai prisidės prie to, kad pagausėtų vokiečių kalbą besimokančių mokinių gretos, sakė mergina.
