Prasidėjus vasaros sezonui, tėvai susiduria su daugybe vaikų sveikatos iššūkių – nuo saulės nudegimų iki viduriavimo, erkių įkandimų ir alerginių reakcijų. Pasak vaistininkės Tomos Gečienės, dauguma vasaros sveikatos problemų yra išvengiamos – pakanka žinoti keletą paprastų, bet svarbių taisyklių, rašoma „Eurovaistinės“ pranešime žiniasklaidai.
Karštis ir perkaitimas – dažna vasaros grėsmė
Viena labiausiai paplitusių vaikų vasaros sveikatos problemų – perkaitimas ir karščio smūgis. Vaikai, ypač ikimokyklinio amžiaus, kūno temperatūrą reguliuoja prasčiau nei suaugusieji, todėl ilgesnis buvimas saulėje ar karštoje aplinkoje gali greitai sukelti rimtų pasekmių.
„Pirmieji perkaitimo požymiai – raudonas veidas, sumažėjęs aktyvumas, atsisakymas gerti. Tokiu atveju būtina nedelsiant nunešti vaiką į vėsią vietą, girdyti ir, jei temperatūra kyla, kreiptis į medikus“, – pataria vaistininkė T. Gečienė.
Vaikams rekomenduojama aktyviai laiką leisti lauke iki 11 val. ryto ir po 15 val. po pietų, kai saulėkaita nėra tokia intensyvi. Visuomet reikėtų dėvėti kepuraitę, lengvus drabužius, reguliariai pasiūlyti vaikui atsigerti vandens.
Saulės apsauga – ne tik paplūdimyje
Odos apsauga nuo ultravioletinių spindulių yra svarbi ne tik atostogaujant prie vandens, bet ir kasdien – žaidimų aikštelėje, parke ar bet kur kitur lauke. Vaikų oda yra jautresnė nei suaugusiųjų, o vaikystėje patirti saulės nudegimai gali padidinti odos vėžio riziką ateityje.
Vaistininkė T. Gečienė rekomenduoja naudoti saulės kremą su SPF 50 apsaugos faktoriumi bei juo ištepti odą likus 20–30 minučių iki išėjimo į lauką.
Saulės kremą reikėtų pakartotinai tepti kas dvi valandas, ypač po maudymosi ar prakaituojant. Kūdikiams iki šešių mėnesių saulės kremai nerekomenduojami – juos reikia saugoti nuo tiesioginės saulės fizinėmis priemonėmis: drabužiais, kepuraitėmis ir pavėsiu.
Maisto sauga ir viduriavimas
Karštuoju metų laiku maistas genda žymiai greičiau nei įprastai. Patariama niekada nepalikti maisto saulėje ilgiau nei dvi valandas, produktus, reikalaujančius šaldymo, vežti termosuose ar šaltadėžėse, o vaikams reguliariai plauti rankas – ypač prieš valgį ir po žaidimų lauke.
Vaikų imuninė sistema dar nėra visiškai susiformavusi, todėl jie yra jautresni virškinimo sutrikimams.
„Jei vaikas pradėjo vemti ar viduriuoti, pirmiausia reikėtų užtikrinti pakankamą skysčių ir elektrolitų vartojimą. Jei simptomai trunka ilgiau nei parą arba vaikas atsisako gerti – būtina kreiptis į gydytoją“, – pažymi T. Gečienė.
Erkės – grėsmė su rimtomis pasekmėmis
Vasara – erkių aktyvumo sezonas. Nors daugelis erkių įkandimų praeina be pasekmių, kai kurios erkės perneša Laimo ligą ar erkinio encefalito virusą, todėl prevencinių priemonių ignoruoti nereikėtų.
Vaistininkė T. Gečienė rekomenduoja prieš išeinant į mišką ar žolėtą vietovę vaikus aprengti ilgomis rankovėmis ir kelnėmis, naudoti erkių repelentus ant drabužių, o grįžus atidžiai apžiūrėti visą kūną – ypač galvą, kaklą, pažastis, kelių linkius ir kirkšnis.
„Jei randate erkę, kuo greičiau ją pašalinkite pincetu, nesukant ir netraukiant staigiai. Skiepai nuo erkinio encefalito ir kūno patikra po kiekvienos išvykos padės apsisaugoti nuo rimtų ligų“, – priduria T. Gečienė.
Alergijos – vasaros sezonas ypatingai imlus
Žydėjimo sezonas, žolės ir vabzdžių įkandimai – visa tai gali sukelti ar sustiprinti alergines reakcijas. Vaikai, jau turintys alergiją, vasarą dažnai jaučia ūmesnius simptomus: čiaudulį, ašarojimą, niežulį ar net astmos priepuolius.
Jei vaikas kenčia nuo sezoninės alergijos, rekomenduojama iš anksto pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku dėl tinkamų antihistamininių priemonių.
„Vabzdžių įkandimų atveju reikia stebėti, ar neatsirado stipri vietinė reakcija, karščiavimas ar dusulys – tokie simptomai reikalauja skubios medicinos pagalbos“, – paaiškina T. Gečienė.
