Šiuolaikiniai vaikai juda mažiau nei bet kada anksčiau, o mokslininkai perspėja, kad ši tendencija jau dabar daro neigiamą poveikį jų sveikatai, savijautai, mokymosi rezultatams ir gyvenimo kokybei ateityje, rašoma Lietuvos sporto universiteto (LSU) pranešime žiniasklaidai.
LSU mokslininkų ir Nacionalinės sveikatos tarybos (NST) pristatyti duomenys rodo, kad vaikų fizinis aktyvumas Lietuvoje neatitinka Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų, o fizinio pajėgumo rodikliai nuolat prastėja.
LSU rektorė prof. dr. Diana Rėklaitienė pabrėžia, kad problema nėra nauja, tačiau jos mastas kasmet tampa vis labiau matomas.
„Lietuvoje vaikų fizinis aktyvumas nėra pakankamas – jis neatitinka Pasaulio sveikatos organizacijos nustatytų normų. Tyrimai rodo, kad vaikų fizinis aktyvumas ir pajėgumas yra mažesni nei ankstesnių kartų to paties amžiaus vaikų. Kartu tai tiesiogiai susiję ir su vaikų sveikata – tiek šiandien, tiek ilgalaikėje perspektyvoje“, – sako D. Rėklaitienė.
Pasak jos, nejudrumas vaikystėje didina širdies ir kraujagyslių ligų, nutukimo, laikysenos sutrikimų bei kitų lėtinių ligų riziką. Neigiamas poveikis pasireiškia ne tik suaugus – jau vaikystėje prastėja bendra savijauta ir fizinis pajėgumas. Vienas ryškiausių to rodiklių – jaunuolių pasirengimas privalomajai karo tarnybai: reikšminga dalis šauktinių neatitinka minimalių fizinio pasirengimo ir sveikatos reikalavimų.
Ekspertai pabrėžia, kad fizinio aktyvumo stoka negali būti vertinama vien kaip sporto ar individualaus gyvenimo būdo klausimas – ji tiesiogiai susijusi su švietimo sistema, visuomenės sveikata, infrastruktūros planavimu, socialine aplinka ir miestų vystymu.
Vaikų ir jaunimo sveikatos stiprinimo klausimai aptarti Nacionalinės sveikatos tarybos (NST) posėdyje, kurį moderavo D. Rėklaitienė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė prof. dr. Ida Liseckienė. Remiantis LSU ir kitų šalies mokslininkų tyrimais, parengtos rekomendacijos ministerijoms, savivaldybėms, mokykloms ir kitoms institucijoms.
NST pirmininkas Dalius Jatužis pabrėžia, kad fizinis ugdymas turi būti stiprinamas ne tik didinant pamokų skaičių, bet ir gerinant jų kokybę.
„Nepakanka padidinti fizinio ugdymo pamokų skaičių. Jau nuo pirmos klasės fizinis ugdymas turi apimti nuoseklią judesių kokybę, koordinaciją, traumų prevenciją ir fizinį raštingumą. Fizinis aktyvumas yra geros sveikatos pamatas, kurį būtina statyti nuo pat mokyklos suolo“, – teigia D. Jatužis.
NST mokslininkai ir įvairių institucijų atstovai aptarė vaikų ir jaunimo sveikatos stiprinimo kryptis. Remiantis pristatytais tyrimais ir ekspertų diskusijomis, buvo parengtos rekomendacijos visų lygmenų institucijoms – nuo ministerijų ir Vyriausybės iki savivaldybių, mokyklų bei kitų organizacijų, kurių sprendimai daro įtaką vaikų ir jaunimo sveikatai bei fiziniam aktyvumui.
Rekomendacijose akcentuojamas poreikis kurti nacionalinį vaikų fizinio aktyvumo veiksmų planą, kuris apjungtų švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos, transporto ir aplinkos politikos formuotojus, savivaldybes bei sporto organizacijas. Fizinio aktyvumo galimybės turi būti prieinamos visiems vaikams, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ar socialinės aplinkos.
„Moksliniai duomenys aiškiai rodo, kad vaikų fizinis aktyvumas ir fizinis pajėgumas mažėja, o tai tiesiogiai susiję su jų sveikata ir ateities perspektyvomis. Todėl labai svarbu, kad sprendimai būtų grindžiami tyrimais, o vaikų ir jaunimo sveikatos stiprinimas taptų bendru valstybės institucijų prioritetu“, – teigia D. Rėklaitienė.
Ekspertai sutaria, kad ilgalaikiams pokyčiams būtina atsisakyti fragmentiškų priemonių ir kurti nuoseklią, mokslo duomenimis pagrįstą sistemą. Tik bendromis valstybės institucijų, savivaldybių, mokyklų, šeimų ir visos visuomenės pastangomis galima užtikrinti, kad kiekvienas vaikas turėtų galimybę kasdien judėti, augti sveikas ir formuoti aktyvaus gyvenimo įpročius visam gyvenimui.
