Vilniaus „Žalgiris“ penktadienio rytą surengė spaudos konferenciją, kurioje pristatė 2021–2025 m. klubo veiklos audito išvadas. Jose – daugiau nei milijonas eurų buvusios vadovės Vilmos Venslovaitienės ir komandos trenerio Vladimiro Čeburino premijoms.
Spaudos konferencijoje „Žalgirio“ namuose dalyvavo klubo prezidentas Andrius Tapinas, direktorius Mindaugas Kasperūnas ir sporto direktorius Giedrius Klevinskas.
Labiausiai aptarinėjamu pokalbio aspektu tapo skaidrėse pristatyti skaičiai, žurnalistus privertę kilstelėti antakius.
Taip pat skaitykite
Klubas išleido beveik 250 000 eurų reprezentacinėms išlaidoms, tačiau auditoriams nebuvo pateikti dokumentai, nurodantys tokių sąnaudų tikslą, datą, dalyvių skaičių, todėl išlaidos negali būti priskiriamos reprezentacinėms.
Avansinės apyskaitos – pagal jas klubas apmokėjo atskaitingų asmenų pirkimus, kurių bendra suma sudarė 235 224 eurus. Iš šios sumos 159 770 eurų buvo skirta buvusiai klubo direktorei Vilmai Venslovaitienei.
Auditui kilo abejonių, ar dalis nurašyto mažaverčio turto buvo susijusi su klubo veikla.
Auditoriai nurodė parkerius (vieneto kaina – 560 eurų), vyriškas delnines (suma – 909 eurai), nardymo apsauginius dėklus „GoPro“, žaidimo konsolės „Playstation“ priedus, mobiliuosius telefonus (bendra vertė – 7 000 eurų), krūmapjovę, sodo baldus, pavėsinę, aukšto slėgio plovyklą (vertė – 3 623 eurai) ir kitus daiktus.
Auditoriai taip pat klube neužfiksavo tam tikro ilgalaikio materialaus turto – skalbimo ir džiovinimo mašinų (bendra vertė – 6 000 eurų), dviejų televizorių, sofos, natūralaus ąžuolo baldų komplekto.
A. Tapinas spaudos konferencijoje taip pat pristatė 2021–2025 m. V. Venslovaitienei ir V. Čeburinui skirtas premijas – treneriui per šį laikotarpį buvo išmokėta beveik pusė milijono eurų (498 999 eurai). Audito metu nebuvo pateikti dokumentai, pagrindžiantys 190 tūkst. eurų premijų treneriui išmokėjimą.
Tuo metu buvusios vadovės premijoms buvo skirti 552 258 eurai. Čia taip pat auditui kilo abejonių – šįkart dėl 32 tūkst. eurų sumos.
Taip pat skaitykite
Taip pat atskleista, kad strategui V. Čeburinui už tam tikrų žaidėjų perėjimo sutartis buvo išmokamas 30 proc. sutarties vertės atlygis. Bendra suma sudaro 84 tūkst. eurų. Pats klubas ketina kreiptis į UEFA dėl išaiškinimo, ar tokio pobūdžio motyvavimo modelis atitinka gerąją futbolo valdymo praktiką.
Auditas taip pat nustatė, kad 2023–2025 m. klubas pirko odontologijos paslaugų už beveik 20 tūkst. eurų pagal sutartį, kuri auditui nebuvo pateikta. Taip pat 2025 m. V. Čeburinui buvo skirtas 61 tūkst. eurų avansas automobiliui įsigyti.
Klubas taip pat suteikė 95 tūkst. eurų paskolą su klubu nesusijusiam fiziniam asmeniui, kurią vėliau grąžino juridinis asmuo. Auditas konstatavo, kad tokios paskolos yra laikytinos neteisėtomis, o ir klubui nebuvo sumokėti delspinigiai, siekiantys 16 tūkst. eurų.
Audito išvada: klubo vidaus kontrolė buvo silpna, o netinkamo ir neefektyvaus valdymo trūkumai darė neigiamą įtaką veiklos rezultatams. Įmonės turtas ir finansai buvo valdomi netinkamai, neracionaliai ir neefektyviai.
Praėjusiais metais klubą gelbėjęs ir į savo rankas perėmęs M. Kasperūnas sakė, kad tikėjosi, jog situacija bloga, tačiau nemanė, kad tokia bloga.
„Kad tiek – ne, – paklaustas, ar galėjo pagalvoti, kad klube minėtu laikotarpiu buvo tokia situacija, sakė klubo direktorius. – Kai kurios sumos nustebino. Įsivaizdavau, kad žmogus, nejausdamas kontrolės, atsakomybių, kažkur nusivažiuoja, nebekontroliuoja savęs. Bet aš buvau geresnės nuomonės. Ten yra daug dalykų, kur labai grubiai, labai primityviai, paprastai.
Man dvejopi jausmai – aš ateinu rudenį ir man reikia pusantro milijono, ir mes dabar matome, kodėl taip. Labai paprasta. Trumpai atsakant, aš laukiau panašių rezultatų, bet nesitikėjau, kad tiek. Nereikia pamiršti, kad žmonės ir atlyginimus gauna, kurių niekas nekvestionuoja. Jie irgi buvo dideli, bet teisiškai viskas yra gerai. Tada dar yra tokios premijos...“
A. Tapinas pridėjo, kad jam skaudžiausia dėl, jo nuomone, neadekvačių premijų. M. Kasperūnas, kuris V. Venslovaitienės vadovavimo laikotarpiu taip pat buvo klubo dalininkas, sako negalintis susieti sumų, kurios buvo išaiškintos dabar su tomis, apie kurias buvo pasakojama anuomet.
„Aš puikiai prisimenu, kaip mes 2022 m. išėjome Europoje į grupę ir po sezono klubas uždirbo daug pinigų. Dar tada dalininkų susirinkime paklausiau, kiek papildomai pinigų bus investuota į komandą, į žaidėjus, kad klubo žaidimo lygis toliau augtų. Man buvo atsakyta, kad nė kiek, veiksime tokiu pačiu biudžetu kaip prieš tai, o dabar aš suprantu kodėl.
Tokios sumos nustebino, nes premijų tvirtinimo procesas vykdavo prieš sezoną ir, kiek pamenu, mes jas patvirtindavome dalininkų susirinkime. Mes patvirtinome bendrą premijavimo sistemą komandai, kas yra normalu. Mes ir dabar tai pasitvirtinome. Ten būdavo sumos, bet jos tikrai nebūdavo tokios. Tai, ką aš atsimenu, ir šie skaičiai, man nesusiję“, – tikino „Žalgirio“ vadovas.
M. Kasperūnas dalijosi mintimis, kad klubas dabar lauks teisininkų išvadų ir spręs, ką daryti toliau.
„Nelabai yra ką pridurti. Toliau mes konsultuojamės su teisininkais, kai jie pateiks išvadas, nuspręsime, ką daryti toliau. Mums gali atrodyti vienaip, bet mano giliu įsitikinimu tai turi įvertinti institucijos, kitaip tariant, teismas“, – šyptelėjęs sakė M. Kasperūnas.
Klubo direktorius taip pat pabrėžė, kad V. Venslovaitienė niekada nebuvo išreiškusi noro klube atlikti veiklos auditą.
„Dalininkų susirinkime aš neatsimenu tokio klausimo, ar darome veiklos auditą, ar ne, – sakė jis. – Klubas privalo darytis finansinį auditą, yra mokėjimas ir sąskaita, viskas paprasta. Bet veiklos audito klausimo aš neprisimenu per 16 metų.“
„Žalgirio“ viena iš dalininkių yra ir Vilniaus miesto savivaldybė. M. Kasperūno teigimu, V. Venslovaitienė savivaldybės pinigus klubo reikmėms naudojo tikslingai.
„Savivaldybės lėšas būdavo privaloma naudoti tikslingai. Algoms, akademijai, infrastruktūrai. Ir dabar klube yra savivaldybės pinigų sąskaita. Kalbant apie minėtą laikotarpį, savivaldybės pinigai buvo naudojami tikslingai, ten, kur reikia“, – paminėjo M. Kasperūnas.
Spaudos konferencijos pradžioje buvo pristatytas naujas organizacijos dalininkas – M. Kasperūnas paskelbė, kad technologijų verslininkas ir dizaineris Erikas Mališauskas už 900 tūkst. eurų įsigijo penkias klubo dalis.
Po sandorio „Žalgiris“ iš viso turi 29 dalis, tačiau viena iš jų tebėra areštuota.
Pasak klubo direktoriaus, E. Mališauskas praėjusį rudenį „Žalgiriui“ taip pat paskolino 100 tūkst. eurų. Naujasis dalininkas klube kuruoja atributikos pardavimus ir gamybą bei naujų produktų kūrimą.
„Jungiasi nauji dalininkai, kurie yra neabejingi „Žalgiriui“. Prisideda ne tik finansiškai, bet ir savo darbu. Tai yra svarbiausia – kad dalininkai dirbtų klubo naudai“, – teigė M. Kasperūnas.
Jis taip pat pasisakė apie klubo galimybes stiprintis sezono metu, ką sostinės klubas ir daro, siekdamas užkopti į Lietuvos futbolo čempionato viršūnę.
„Papildomos investicijos yra, turime teorinį skaičių, ne visi naujokai atvykę, nėra faktas, kad atvyks, būna įvairių situacijų. Jiems visiems atvykus bus galima konstatuoti. Esame apskaičiavę papildomą pinigų sumą, su tuo problemų nebus“, – apie klubo pajėgumus stiprintis sezono metu komentavo „Žalgirio“ direktorius.
Konkrečių tikslų jis klubui ir treneriui Andriui Skerlai nekelia.
„Klubo tikslas yra laimėti artėjančias rungtynes. Autosporte gali įveikti posūkį po penkių kilometrų, bet pirmiausia reikia įveikti pirmą posūkį. Galiu pasakyti taip: jei mes vienais ar kitais metais nelaimėsime čempionato, tai nebus tragedija. Tragedija būtų bloga finansinė situacija ar panašiai“, – tvirtino M. Kasperūnas.
Vilniaus „Žalgiris“ po lygiai pusės Lietuvos futbolo čempionato sezono su 24 taškais žengia ketvirtoje vietoje.
