Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija (LKVIAK) nepritarė Donatos Kabelkės kandidatūrai į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinės direktorės pareigas.
Už pasisakė 2, prieš balsavo 1, susilaikė 5 parlamentarai.
Toliau šis klausimas bus svarstomas trečiadienį vyksiančiame Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdyje.
Klausimai dėl veiklos
Seimo LKVIAK posėdyje D. Kabelkė sulaukė klausimų, susijusių su LGGRTC veikimu informacinio karo grėsmių kontekste bei pozicijos tautai istoriškai svarbiomis temomis.
„Ar jūs matote centro funkciją užimti aiškias pozicijas įvairiais informacinio karo klausimais – dažniausiai tai yra laisvės kovų istorijos klausimai, kurie tiesiogiai ir liečia centro veiklos tematikas?“, – posėdžio metu kandidatės klausė Mišrios Seimo narių grupės narys Vytautas Sinica.
D. Kabelkės teigimu, vienas jos tikslų – skatinti aktyvesnį LGGRTC dialogą su visuomene siekiant didinti žmonių sąmoningumą laisvės kovų tema.
„Man atrodo, mūsų tikslas yra šitą istoriją aiškinti, pasakoti ir skleisti kuo plačiau. Kai kalbu apie dialogą, aš daugiau kalbu apie pasirinkimus konkrečių žmonių, kurie veikia toje istorijoje“, – kalbėjo ji.
„Lietuva turi labai aiškų identitetą, susijusį su laisvės kovomis, – jis yra tikrai svarbus. Aš neateinu čia tam, kad jį kažkaip pakeisčiau, sugriaučiau ar perrašyčiau – aš noriu šitą identitetą truputėlį pastiprinti sąmoningumo lygmeniu, kuris padėtų mums giliau suprasti procesus, vykusius Lietuvoje totalitarinio režimo laikotarpiu“, – pridūrė kandidatė.
Ji taip pat pažymėjo, kad stiprindama įstaigos bendradarbiavimą su visuomene, siektų didinti LGGRTC archyvinių duomenų prieinamumą ekspertams bei plačiajai visuomenei.
„Kaip jau minėjau, mano viena iš pagrindinių veiklos sričių tapus vadove būtų duomenų centro steigimas ir maksimaliai įmanomas archyvinių duomenų skaitmeninimas, apdorojimas ir viešinimas“, – nurodė D. Kabelkė.
„Duomenų skaitmeninimas ir apdorojimas yra svarbus ne tik dėl jo prieinamumo didinimo, bet ir turint omenyje grėsmes, kurios kyla dėl kaimynų priešiškai nusiteikusių. Mes turime naudoti papildomą duomenų apsaugojimą ir išsaugojimą ekstremalios situacijos atveju“, – pridūrė ji.
Galiausiai, paprašyta įvardyti, kokiai LGGRTC veiklos sričiai teiktų didžiausią prioritetą tapusi vadove, kandidatė nurodė metodines partizanų palaikų paieškas.
„Tai matyčiau kaip svarbiausią prioritetą. Nes nuoširdžiai manau, kad esame skolingi laisvės kovotojams už tai, kur dabar esame, ir pagarbą tikrai turėtume jiems atiduoti bent jau tokiu būdu, kad sugebėtume suskaičiuoti, kiek jų buvo, identifikuoti, kur tie žmonės galėtų būti palaidoti“, – Seimo LKVIAK posėdyje kalbėjo D. Kabelkė.
Kandidatūra pristatyta Seime
ELTA primena, kad D. Kabelkės kandidatūrą Seimui praėjusią savaitę pristatė parlamento vadovas Juozas Olekas. Tuomet jis sakė, jog kandidatė pristatė aiškią LGGRTC veiklos viziją bei yra sukaupusi pakankamą profesinę patirtį šioms pareigoms užimti.
Tiesa, kiek anksčiau J. Olekas buvo užsiminęs, jog Seime esama įvairių nuomonių dėl kandidatūros. Dėl to, anot parlamento vadovo, artimiausiu metu planuojami jos susitikimai su frakcijomis.
Kaip Seime nurodė pati kandidatė, pretenduoti į LGGRTC vadovo postą ją paskatino įsitikinimas, kad įstaigai reikalingos naujovės bei strateginė veiklos kryptis.
Kaip skelbta, balandžio pabaigoje paaiškėjo, jog sulaukusi 7 LGGRTC tarybos narių palaikymo į Centro generalinio direktoriaus pareigas teikiama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo apsaugos skyriaus vedėjos D. Kabelkės kandidatūra.
Iš viso atrankoje į Centro vadovo pareigas dalyvavo trys kandidatai – D. Kabelkė, dabartinis įstaigos vadovas Arūnas Bubnys ir LGGRTC Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso vedėja Dovilė Lauraitienė.
Pasak LGGRTC tarybos pirmininko Arūno Streikaus, daugumos tarybos narių palaikymą D. Kabelkei lėmė jos pasiūlytos inovatyvios priemonės bei formatai Centro veiklai plėtoti.
Skiriamas 5 metų kadencijai
Įstatymas numato, kad kandidatus į centro generalinius direktorius atrenka ir Seimo pirmininkui teikia LGGRTC taryba, savo išvadoje motyvuotai pagrįsdama teikiamų kandidatų tinkamumą pareigoms.
Centro generaliniu direktoriumi gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos pilietis, turintis humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamojo darbo patirtį ir leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „visiškai slaptai“.
Įstatymas taip pat nurodo, kad LGGRTC vadovu negali būti skiriamas asmuo, slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis ar yra buvęs komunistų partijos nariu.
Ce
