Vilniaus „Ryto“ herojumi FIBA čempionų lygos finale tapęs Simonas Lukošius po karjeros vakaro buvo konkretus ir be galo džiaugėsi savo komanda.
Šeštadienį Badalonoje Giedriaus Žibėno auklėtiniai sukūrė absoliutų krepšinio stebuklą – panaikino 20 taškų deficitą, per pratęsimą 92:86 įveikė Atėnų AEK ir pirmą kartą klubo istorijoje triumfavo Čempionų lygoje.
Šio finalo didvyriu tapo 23-ejų S. Lukošius. Gynėjas svarbiausiu metu buvo nepakartojamas ir surengė tikrą tritaškių magijos šou.
Trečiajame kėlinyje, likus 4 min. 18 sek., „Ryto“ deficitas siekė net 20 taškų (35:55), o prieš lemiamą ketvirtį vilniečiai atsiliko 45:63. Tuo metu S. Lukošius paskutinį savo tritaškį buvo prametęs dar trečiojo kėlinio viduryje, o netrukus buvo pakeistas.
Vis dėlto ketvirtajame kėlinyje sugrįžęs ant parketo jis užsikūrė akimirksniu – praėjus vos 20 sek. po kėlinio pradžios smeigė tritaškį, o po jo pataikė dar keturis tolimus metimus iš eilės. Tritaškių serija tuo nesibaigė – pratęsime S. Lukošius pridėjo dar vieną tikslų metimą iš toli.
Iš viso vilnietis pelnė 23 taškus, pataikė 7 tritaškius iš 10 ir buvo išrinktas geriausiu Čempionų lygos finalo ketverto žaidėju.
„Super jaučiuosi, sunku net apibūdinti. Tai ypatingas jausmas. Labai džiaugiuosi ir labai didžiuojuosi komanda“, – po triumfo kalbėjo S. Lukošius.
Ryškiausias šio pasirodymo epizodas įvyko ketvirtojo kėlinio pabaigoje. Likus 27 sek. po Jameso Nunnally baudų metimų AEK pirmavo 80:77, tačiau S. Lukošius dar kartą smeigė metimą iš toli ir išlygino rezultatą.
Pats krepšininkas teigė, kad tą akimirką galvoje buvo ne šventimas, o artėjanti gynyba.
„Galvojau, kad dar reikės apsiginti, kad pratęsimas būtų. Bet šiaip metimas jautėsi gerai – per tą kėlinį jau buvau įmetęs, berods, keturis. Gerai derinys pavyko, reikėjo tik „pagąsdinti“, J. Nunnally prašoko ir išsimečiau visai neblogą metimą. Labai džiugu, kad įkrito“, – pasakojo finalo MVP.
Paklaustas, ar nenustebo, kad lemiamas derinys buvo skirtas jam, S. Lukošius atsakė ramiai.
„Nesakyčiau, kad nustebau. Matydamas, kaip klostėsi visas kėlinys, galvojau, kad tikrai būsiu vienas iš variantų. Reikėjo tritaškio ir taip išėjo, kad kamuolys atėjo man“, – teigė jis.
Šis sezonas S. Lukošiui nebuvo vien tik kilimas aukštyn. Gynėjas turėjo ir sunkesnių atkarpų, o Artūras Gudaitis atviravo, kad vilnietį vis užklupdavo mentalinės bėdos.
Vis dėlto svarbiausiu metu jis iššovė taip, kad „Ryto“ sirgaliai dar ilgai nepamirš Simono pavardės.
„Duoda didelį postūmį, kaip ir bet kuris kitas geras pasirodymas. Bet, tiesą sakant, dabar apie tai net negalvoju. Tiesiog labai džiaugiuosi, kad pavyko laimėti, ir dar nieko kito neprocesuoju“, – apie psichologinę tokio pasirodymo reikšmę mintimis dalijosi S. Lukošius.
Finalo ketverto MVP pripažino, kad tokie vakarai neįvyksta be tikėjimo savimi.
„Manau, tokie dalykai neatsitinka, jei jais netiki. Net jei tai atrodo keistai ar niekas kitas netiki – pats turi tikėti savimi. Džiaugiuosi, kad viskas išsipildė“, – kalbėjo „Ryto“ gynėjas.
S. Lukošius pabrėžė ir ekipos vairininko G. Žibėno vaidmenį. Pasak taikliarankio, treneris tikėjo juo net tada, kai sezonas nebuvo lengvas.
„Jis visą laiką manimi tikėjo. Niekada nebuvo taip, kad iškrisčiau iš rotacijos, visada gaudavau savo minutes. Turėjau progų iššauti ir džiaugiuosi, kad ja pasinaudojau per finalą“, – sakė krepšininkas.
Nors MVP statulėlė atiteko S. Lukošiui, pats finalo herojus nepamiršo ir Jerricko Hardingo, kuris buvo vienas ryškiausių „Ryto“ žaidėjų visame finalo ketverte.
Be to, J. Hardingas penktadienį vykusioje apdovanojimų ceremonijoje buvo išrinktas į geriausiųjų Čempionų lygos sezono žaidėjų penketą, tačiau į geriausių sezono žaidėjų trejetą nepateko.
„Jis yra nuostabus komandos draugas. Aš jam asmeniškai pasakiau, kad, mano nuomone, jis nusipelnė to MVP apdovanojimo. Manau, jam šiek tiek skaudu dėl sezono įvertinimų, bet dabar jis gavo žymiai didesnę taurę“, – kalbėjo S. Lukošius.
Paklaustas, kaip toks vakaras ir MVP apdovanojimas gali pakeisti jo karjerą, gynėjas neskubėjo žvelgti per toli.
„Neturiu atsakymo. Nežinau. Kaip paveiks, taip paveiks. Tiesiog džiugu, kad pavyko laimėti“, – kartojo S. Lukošius.
O kaip S. Lukošius švęs didžiausią karjeros vakarą?
„Kol kas duodu interviu. O kaip švęsime – žiūrėsime“, – šyptelėjo „Ryto“ herojus.
