„Jei Usainas Boltas buvo „iPhone 16“ telefonas, tai Goutas Goutas galbūt būtų netgi „iPhone 18“ versija“, – su šypsena veide apie sprinto pasaulį drebinantį 18-metį Australijos atletą LRT sako Lietuvos sprinto vyr. treneris Martas Skrabulis.
Iš pirmo žvilgsnio tokia frazė atrodo itin skambi, bet pasigilinus į jos ištarimo aplinkybes kur kas skambesni tampa faktai ir skaičiai – šios citatos atspirties taškas.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- G. Goutas yra 18-metis Australijos sprinteris, savo greičiu jau spėjęs pakerėti visą pasaulį.
- Australijos čempionate G. Goutas neseniai pagerino pasaulio U20 amžiaus grupės 200 m bėgimo rekordą.
- Dėl savo sudėjimo ir bėgimo technikos jaunoji žvaigždė yra lyginama su sprinto legenda U. Boltu.
- M. Skrabulis žavisi išskirtiniu 18-mečio talentu, aptaria jo stiprybes ir svarsto, ar jam ateityje pavyks aplenkti sprinto karalių U. Boltą.
„Vienas iš kelių milijardų atvejų“
G. Goutas viso sporto pasaulio dėmesį patraukė balandžio 12 d., kai Australijos lengvosios atletikos čempionate 200 m distanciją įveikė per 19,67 sek. Šis pritrenkiantis 18-mečio rezultatas užfiksuotas pučiant legaliam vėjui (+1,7 m/s), todėl tapo ne tik naujuoju žemyno rekordu, bet ir geriausiu U20 amžiaus grupės laiku pasaulyje per visą istoriją.
18-year-old GOUT GOUT 🇦🇺 19.67s (1.7) over 200m at Australian Championships in Sydney!!🤯🤯
— Track & Field Gazette (@TrackGazette) April 12, 2026
A new U20 World Record ☑️
National Record ☑️
First Australian man under 20 seconds ☑️
A star is born!pic.twitter.com/1GTfFJ4gst
Net pats legendinis U. Boltas, būdamas 18-os metų, 200 m greičiausiai buvo įveikęs per 19,93 sek. Būtent dėl to internete akimirksniu ėmė šmėžuoti antraštės: „G. Goutas sutriuškino rekordą“, „G. Goutas pribloškė pasaulį“, „G. Goutas aplenkė U. Boltą“ ir „Lengvoji atletika vėl dėmesio centre“. M. Skrabulis sutinka su mintimi, kad jaunojo lengvaatlečio sukurtas šou – tikrai išskirtinis.
„Tokio amžiaus užfiksuoti tokius rezultatus – nerealu. Tai turbūt tas vienas iš kelių milijardų atvejų, kai tinkamas ir iš prigimties itin talentingas žmogus tinkamu metu pataikė į tinkamą rungtį“, – teigia sprinto ekspertas.
Vaikystėje G. Goutas žaidė futbolą, bet tada atrado lengvąją atletiką, kurioje ir nusprendė pasilikti. Kitokio varianto turbūt ir nebuvo, nes rezultatai kalbėjo patys už save. 2022 m., kai buvo 14-os, 100 m įveikė per 10,57 sek., o kitais metais, jau būdamas 15-os, pagerino Australijos U18 amžiaus grupės 200 m rekordą (20,87 sek.). Žinoma, abiem atvejais stadione pūtė legalus vėjas.
„G. Goutą stebiu tikrai ne pirmus metus. Jis traukė dėmesį jau tada, kai buvo 15–16 metų. Teko klausyti įvairių tinklalaidžių, sprinteris jau pirmose treniruotėse išdarinėjo stebuklus. Manytum, net nelabai realu, kad jaunas žmogus, vos tik pradėjęs lankyti lengvąją atletiką ir remdamasis tik savo talentu, galėtų parodyti tokius rezultatus. Vis dėlto tai buvo realu“, – dėsto buvęs sprinteris, Lietuvos čempionas M. Skrabulis.
Kur slypi G. Gouto paslaptis?
Kas jaunajai sprinto žvaigždei suteikia tokį greitį ir leidžia stipriai išsiskirti iš kitų? M. Skrabulis akcentuoja atleto elastingumą. Tai, jo manymu, esminis veiksnys, sprinto ateitis.
„Viename interviu LRT jau buvau sakęs, kad ateityje vis labiau dominuos elastingieji sprinteriai, o ne tie, kurie pirmaudavo anksčiau, kurių bėgime viską lemdavo tik raumenų galia.
Reikia atkreipti dėmesį, kaip juda G. Gouto kojos. Ypač pėdos. Jo Achilų kontaktas su bėgimo danga... Atrodo, kad jis bėga ir net neliečia žemės. Kokias jėgas sugeneruoja tame ekscentriniame režime... Būtent itin didelis elastingumas jam ir leidžia taip greitai bėgti. Tai tikrai neeilinis žmogus“, – įžvalgomis dalijasi sprinto ekspertas.
Ir iš tiesų, jei anksčiau sprinto pasaulyje dominavo tokie atletai kaip Maurice`as Greene`as, Dwainas Chambersas ar Tysonas Gay`us, bėgimą pirmiausia grindę raumenų mase ir didele jėga, tai nuo U. Bolto laikų į sprintą imta žvelgti ir šiek tiek kitaip, labiau sureikšminant ir stiprinant elastines sportininkų savybes.
Tokie sprinteriai – aukštesni, lieknesni ir turi mažiau raumeninės masės. Vis dėlto jie turi ilgesnes ir tampresnes sausgysles (ypač Achilo). Bėgdami šie atletai labai sąmoningai išnaudoja elastinę energiją. Ją būtų galima apibūdinti kaip tam tikrą gebėjimą sausgyslėse sukaupti, o vėliau greitai išlaisvinti esamą potencialą.
Geriau tai suprasti leidžia spyruoklės arba tamprios gumos principas. Elastinė energija sausgyslėje sugeneruojama dar prieš padedant pėdą ant žemės. Svarbu pabrėžti, kad sausgyslėse yra stipriausio ir didžiausio žmogaus organizmo baltymo titino, kurio pagrindinė funkcija – suteikti elastingumo ir jėgos. Išvysčius didžiulį greitį sausgyslės suveikia kaip spyruoklės, sukaupiančios mechaninę energiją bei ją labai greitai ir galingai, kai atsispiriama nuo žemės, sugrąžinančios į kūną.
Switching from a smile to world record pace at #Beijing2008.
— The Olympic Games (@Olympics) April 8, 2026
Just Usain Bolt being absolutely one of one. ⚡️🙌#Olympics #Athletics pic.twitter.com/iacTgedk0e
Tokiai metodikai įprasminti puikia tinka ir olimpinio 200 m bėgimo čempiono Letsile`o Tebogo, ir legendinio U. Bolto, ir vis ryškiau spindinčio G. Gouto pavyzdžiai. M. Skrabulis patvirtina, kad 18-metis australas iš tiesų primena legendinį jamaikietį ir netgi gali būti už jį pranašesnis.
„Panašumų tikrai daugiau negu priešpriešų. Vis dėlto G. Goutas šiek tiek kitoks nei U. Boltas. Man atrodo, kad jis netgi dar elastingesnis, turi dar daugiau stangrumo. Įspūdinga jo bėgimo spyruoklė, sausgyslės... Tikrai to dar nemačiau, nors per trenerio karjerą gyvai ir per televizorių stebėjau ne vieną šimtą geriausių pasaulio sprinterių. Jei U. Boltas buvo „iPhone 16“ telefonas, tai G. Goutas galbūt būtų netgi „iPhone 18“ versija“, – sako Lietuvos sprinterių treneris.
Faktas, kad gimė žvaigždė, o kaip jai seksis, parodys laikas
Kol kas trofėjų kolekcijoje 18-metis G. Goutas turi du Australijos čempionato aukso medalius ir vieną sidabrą, parsivežtą iš pasaulio U20 amžiaus grupės pirmenybių. Abiem atvejais puikiai pasirodyta būtent 200 m rungtyje. Reikia paminėti ir tai, kad lengvaatletis pernai debiutavo Tokijuje vykusiame pasaulio čempionate, kuriame pasirodymą baigė 200 m rungties pusfinalyje (20,36 sek.).
Tai, kad pirmose didžiosiose karjeros varžybose nepavyko nuversti kalnų, visiškai natūralu ir logiška. Čia vėlgi galima prisiminti U. Boltą. Pasaulio rekordininkas, būdamas 18-os metų, Atėnuose 2004 m. debiutavo olimpinėse žaidynėse. Tada 200 m jis įveikė per 21,05 sek. Visgi tai neužvėrė durų į sporto olimpą. Priešingai – tokia patirtis tapo dar didesne motyvacija, vėliau leidusia užfiksuoti įspūdingą pasaulio rekordą (19,19 sek.).
Žvelgiant į šią istoriją galima suprasti, kad pernelyg analizuoti G. Gouto pasirodymo kol kas didžiausiose jo karjeros varžybose net ir nereikia. Pasak M. Skrabulio, dabar lengvaatlečiui ir jo komandai svarbiausia nepradėti galvoti apie šviesią ateitį ir tiesiog sėkmingai tęsti darbus.
„Kai tokie rezultatai, manau, jis dirba tinkama linkme. Tikiu Australija, tai viena iš lyderių sporto moksle ir medicinoje. Kaip ir amerikiečiai, skandinavai, vokiečiai ar japonai, jie turi itin stiprią sporto akademiją. Gerai jau vien tai, kad G. Goutas toje terpėje. Net neabejoju, kad Australijoje jie atlieka įvairius tyrimus, leidžiančius dar geriau pažinti sportininką, pritaikyti nestandartines treniruočių metodikas.
Šiemet jam sukaks tik 19 metų. Žinoma, tokiame jauname amžiuje nereikia užauginti žvaigždės sparnų, nes psichologija irgi svarbi. Reikia išlikti dabartyje, žengti tuo pačiu keliu ir nepradėti galvoti, kas bus po penkerių metų, ką būtų galima pasiekti tada“, – komentuoja buvęs sprinteris.
Visgi prieš mintimis šiek tiek nušokant į ateitį, M. Skrabulis grįžta prie neseniai vykusio Australijos čempionato. Treneris pastebi įdomų faktą, kad net šeši 200 m bėgimo finalo dalyviai įspūdingai gerino asmeninius rekordus. Pavyzdžiui, antrą vietą užėmęs Aidanas Murphy`is distanciją įveikė per 19,88 sek., nors dar 2025-aisiais bėgo per 20,52 sek.
Sprinteriams varžybose į nugarą pūtė palankus ir legalus vėjas (+1,7 m/s), oro temperatūra taip pat buvo puiki, todėl M. Skrabulis susiklosčiusias sąlygas vadina tiesiog pasakiškomis. Tačiau net ir tai nesumenkina G. Gouto pasiekimo.
„Kai įvairūs rekordai būna pagerinti taip įspūdingai, visada įdomu panagrinėti, kaip ir kodėl viskas įvyko. Pažvelgę į šį 200 m finalą pamatome, kad net šeši sprinteriai neįtikėtinai pagerino asmeninius rekordus. Antrą vietą užėmęs A. Murphy`is pernai bėgo lėčiau negu Gediminas Truskauskas, o dabar distanciją įveikė per 19,88 sek. ir asmeninį rekordą pagerino net 0,6 sek.
Tokie rekordų pagerinimai prilygsta ne peršokimui iš pirmo kurso į antrą, o perėjimui iš bakalauro studijų tiesiai į magistrą. Bėgimo sąlygos buvo tiesiog nerealios, jas reikėtų vertinti dešimt su pliusu iš dešimties balų. Tokios sąlygos turbūt sukrinta kartą per šimtą metų. Tiesa, nors viskas buvo tobula, tikrai nereikėtų nuvertinti G. Gouto užfiksuoto laiko, tai kosmosas. Reikia būti išskirtiniu sprinteriu, kad taip bėgtum“, – pabrėžia M. Skrabulis.
U. Bolto 2009 m. užfiksuotas įspūdingas 200 m bėgimo pasaulio rekordas (19,19 sek.) galioja beveik 17 metų. Kyla natūralus klausimas – ar G. Goutas gali į jį pasikėsinti?
Žinoma, atsakymų gali būti įvairių ir visi jie taps tik spėjimais, todėl M. Skrabulis kol kas nelinksta nei į vieną, nei į kitą pusę. Sprinto treneris apibendrina, kad nauja sprinto žvaigždė tikrai gimė, o kaip jai seksis, parodys laikas.
„Manau, tikrai taip [pritaria minčiai, kad gimė sprinto žvaigždė]. Tai faktas, kurį labai sunku paneigti. Kaip bus toliau – pamatysime. Labai daug kas priklauso ir nuo jo paties, ir rnuo aplinkos. Ar pagerins U. Bolto rekordą? Sakyčiau, kad 50 / 50. Net neabejoju, kad su G. Goutu reikia dirbti kitaip nei su likusiais 99,9 proc. sportininkų. Jei viskas bus daroma teisingai, galbūt jis ir atsidurs greta U. Bolto, o galbūt netgi bus geresnis. Laikas parodys“, – pokalbį su LRT pabaigia M. Skrabulis.
