Visuomenėje kilus diskusijoms dėl 63 Seimo narių iniciatyvos surengti patariamąjį referendumą dėl šeimos apibrėžimo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, viešojoje erdvėje išryškėjo skirtingos šios iniciatyvos interpretacijos bei vertinimai.
Vieni šią iniciatyvą vertina kaip svarbią demokratinio proceso išraišką, suteikiančią Tautai – Lietuvos Respublikos suverenui, kuriam priklauso aukščiausių teisių visuma valstybėje – galimybę tiesiogiai išreikšti savo valią dėl Konstitucijos nuostatų turinio bei jų galimo keitimo ar papildymo.
Kiti referendumą laiko politiniu manevru prieš artėjančius 2027 m. pavasario savivaldos rinkimus, kelia klausimus dėl menamų žmogaus teisių pažeidimų, tarptautinių įsipareigojimų nesilaikymo, prieštaravimo Europos Sąjungos teisės reikalavimams ir vertybėms. Viešojoje erdvėje netrūksta pagąsdinimų, jog tokio pobūdžio iniciatyvos gali turėti rimtų pasekmių Lietuvos santykiams Europos Sąjungoje.
Nepaisant skirtingų pozicijų, ši diskusija atskleidžia kur kas fundamentalesnį klausimą – kokia yra Tautos, kaip suvereno, vaidmens reikšmė šiuolaikinėje demokratinėje valstybėje ir kam Lietuvoje priklauso aukščiausia teisė spręsti dėl svarbiausių Konstitucijos nuostatų aiškinimo, keitimo bei įtvirtinimo? Kartu kyla klausimas, kaip pasiekti ilgalaikį konstitucinį stabilumą ir išvengti situacijos, kai esminiai valstybės bei visuomenės gyvenimo klausimai tampa priklausomi nuo interesų grupių įtakų. Šiame kontekste svarbu apibrėžti, į kokius principinius klausimus šiandien turėtų būti sutelktas visuomenės dėmesys bei pilietinis dialogas, nes priimtų sprendimų pasekmės jau netolimoje ateityje palies kiekvieną iš mūsų.
Tauta turi pareigą išreikšti savo nuomonę
Demokratija negali apsiriboti vien tik kas ketverius metus vykstančiais rinkimais. Nors Lietuva yra atstovaujamosios demokratijos valstybė, svarbiausiais ir visuomenei jautriais klausimais piliečiai turi teisę savo valią išreikšti tiesiogiai.
Ypatingai daug viešų diskusijų ir prieštaringų reakcijų sulaukė 2025 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas dėl partnerystės instituto. Teismas konstatavo, kad dabartinis Konstitucijos aiškinimas suponuoja pareigą teisiškai reglamentuoti partnerystę kaip šeimos santykių formą, įskaitant ir tos pačios lyties porų santykius. Būtent po šio sprendimo visuomenė ir dalis politikų pradėjo kelti klausimą dėl būtinybės aiškiau apibrėžti šeimos sampratą Konstitucijoje.
Referendumo iniciatorių teigimu, teismas tokiu būdu iš esmės suformavo naują konstitucinę šeimos sampratą ir įžvelgė Konstitucijoje tai, dėl ko Tauta, 1992 m. spalio 25 d. balsuodama referendume, nebuvo susitarusi.
Ši situacija iškėlė platesnę diskusiją apie Konstitucinio Teismo funkcijas ir valdžių padalijimo principo veikimą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsnyje numatyta, kad „Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams“. Tai yra Konstitucinis Teismas vertina esamų įstatymų ir kitų teisės aktų atitikmenį Konstitucijai, bet nesiima įstatymų leidėjo funkcijos, kuri išimtinai yra priskiriama Seimui – demokratiniu būdu išrinktai Tautos atstovybei.
Tokiu atveju, kai dėl Konstitucijos nuostatų ir Konstitucinio Teismo nutarimų tiek visuomenėje, tiek tarp politikų kyla esminių nesutarimų dėl piliečių priimtos Konstitucijos, demokratinėje valstybėje dera atsiklausti pačios Tautos – suvereno – valios. Konstitucijos 2 straipsnyje parašyta: „Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai“, taip pat ir 3 str.: „Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių. Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką“.
Visuomenės nuomonės apklausos
Viešosios visuomenės nuomonės apklausų duomenys rodo mažėjantį visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis. Eltos 2025 m. gegužės 23 d. – birželio 5 d. skelbtais duomenimis, prasčiausiai vertinamas Seimo darbas (64 proc.), Vyriausybė (55 proc.) ir teismai (49 proc.). Visuomenės pasitikėjimui reikšmingą įtaką daro tai, ar piliečiai jaučia, kad jų išrinkti atstovai iš tiesų atspindi jų lūkesčius, o jų balsas turi realų svorį priimant valstybei svarbius sprendimus.
Siekiant išsiaiškinti visuomenės požiūrį į 63 Seimo narių siūlymą surengti patariamąjį referendumą dėl šeimos apibrėžimo Konstitucijoje, Laisvos visuomenės instituto iniciatyva rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“ 2026 m. balandžio 23 d. – gegužės 7 d. atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Respondentams buvo pateiktas klausimas: „Ar pritariate, kad Konstitucijoje tiesiogiai būtų įtvirtinta, jog šeimos teisiniai santykiai kyla tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės ar tėvystės?“.
Tyrimo duomenimis, siūlymui surengti tokį patariamąjį referendumą pritaria absoliučiai didžioji dalis, t.y. net 76 proc. apklaustųjų: iš jų 41 proc. nurodė visiškai pritariantys, o 35 proc. – greičiau pritariantys šiai iniciatyvai. Tuo tarpu nepritariančiųjų dalis sudarė 16 proc. respondentų (5 proc. visiškai nepritaria, 11 proc. greičiau nepritaria), o 8 proc. apklaustųjų nuomonės šiuo klausimu nepateikė.
Apklausos rezultatai rodo, kad didžioji dalis visuomenės nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, pajamų, gyvenamosios vietos, šeimyninės ir socialinės padėties, palaiko idėją dėl tokio patariamojo referendumo organizavimo. Skirtingose grupėse parama referendumui svyruoja nuo 73 proc. iki 83 proc. Net ir tarp santykinai rečiau pozityvią poziciją referendumo klausimu išreiškiančio jaunimo iki 29 m., didžioji dauguma (65 proc.) tokiai iniciatyvai pritaria (prieštarauja 18 proc., neturi aiškios pozicijos 17 proc.).
Tyrimo duomenimis, šiai iniciatyvai pritaria visų politinių partijų elektoratas, įskaitant ir liberalias politines jėgas remiančius rinkėjus. Tai leidžia daryti prielaidą, kad diskusija dėl referendumo peržengia tradicines politines takoskyras ir visuomenėje suvokiama kaip platesnio demokratinio dalyvavimo klausimas.
Būtina pabrėžti, kad referendumas yra laikomas vienu svarbiausių demokratijos instrumentų, kuriuo tiesiogiai pasireiškia tautos suverenitetas (1994-07-22 Konstitucinio Teismo nutarimas). Jis suteikia galimybę ne tik be tarpininkų išgirsti piliečių poziciją, bet ir stiprina jų pasitikėjimą demokratine sistema bei valstybės institucijomis. Todėl, sprendžiant sudėtingus ir visuomenei jautrius klausimus, tokius kaip šeimos – visuomenės ir valstybės pagrindo (38 straipsnis Konstitucijoje) sampratos apibrėžtis Konstitucijoje, ypatingai svarbu atsiklausti Tautos, kaip suvereno, nuomonės.
Patariamojo referendumo reikšmė ir teisinė galia
Kita dažnai viešoje erdvėje kartojama nuomonė yra susijusi su tuo, kad patariamasis referendumas esą neturėtų jokios realios teisinės galios, nes jis yra patariamasis, o ne privalomasis. Tačiau toks vertinimas pateikiamas neatskleidžiant viso teisinio ir politinio konteksto.
Lietuvos teisinė sistema numato, kad privalomojo referendumo metu priimta (dalyvavus reikiamam rinkėjų skaičiui) konstitucinė nuostata įsigalioja iš karto. Tuo tarpu įvykus patariamajam referendumui, t.y. kai pateiktam klausimui pritarė ne mažiau kaip pusė jame dalyvavusių piliečių (ne 1/3 registruotų rinkėjų), piliečių pareikštos valios įgyvendinimo klausimą Seimas privalo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo galutinių referendumo rezultatų paskelbimo apsvarstyti. Todėl teigti, kad referendumas yra tik simbolinė, brangiai kainuojanti visuomenės nuomonės apklausa, yra neteisinga.
Nors galutinė teisė priimti teisinį sprendimą išlieka įstatymų leidėjui – parlamentui, referendume išreikšta Tautos valia įgyja labai reikšmingą politinį ir demokratinį svorį. Demokratinėje valstybėje tiesiogiai išreikšta piliečių pozicija svarbiausiais konstituciniais klausimais tampa svarbiu politinio legitimumo šaltiniu, į kurį valstybės institucijos negali neatsižvelgti nepatirdamos visuomenės pasitikėjimo pasekmių.
Be to, Tautos apsisprendimas tokiu jautriu ir fundamentaliu klausimu turėtų ne tik teisinę ar politinę, bet ir simbolinę bei istorinę reikšmę. Aiškiai išreikšta visuomenės valia taptų svarbiu orientyru tolimesnėse teisėkūros diskusijose bei reikšminga atsvara priimant sprendimus dėl šeimos politikos ir Konstitucijos nuostatų aiškinimo ateityje. Greičiausiai tai suprasdami, kai kurie politikai bijo nepalankaus jų pozicijai Tautos balso, todėl visais būdais ir stengiasi marginalizuoti ir numarinti šią demokratinę iniciatyvą.
Nepaneigia nepilnų šeimų statuso
Vos tik viešoje erdvėje pasirodė žinia apie siūlymą surengti referendumą šeimos apibrėžimo Konstitucijoje klausimu, oponentai suskubo jį apipilti įvairiausiais pramanais, manipuliacijomis bei bandymais numarinti iniciatyvą.
Buvo teigiama, kad siūloma referendumo formuluotė diskriminuoja nepilnas šeimas, vienišus tėvus ar motinas, vienus auginančius vaikus. Kad siūloma Konstitucijos pataisa nepaneigia nepilnų šeimų statuso, galite įsitikinti ir patys. Štai tiksli referendumo formuluotė: „Pritariu, kad Konstitucijoje tiesiogiai būtų įtvirtinta, jog šeimos teisiniai santykiai kyla tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės ir tėvystės.“
Taigi, siūlomoje referendumo formuluotėje aiškiai nurodoma, kad šeimos teisiniai santykiai kyla ne tik iš santuokos, bet ir iš motinystės bei tėvystės. Tai reiškia, jog ne tik vyras ir moteris kaip sutuoktiniai, nesvarbu, ar yra vaikų, ar ne, bet taip pat ir vieniša mama su vaiku bei vienišas tėtis su vaiku ir toliau turėtų teisinį šeimos statusą. Dėl šios priežasties teiginiai, kad siūloma referendumo formuluotė ir galima Konstitucijos pataisa savaime eliminuoja nepilnas šeimas ar diskriminuoja vienišus tėvus su vaikais, yra visiškai nepagrįsti. Tokios interpretacijos labiau atspindi politinių ir ideologinių pozicijų skirtumus, nei tiesioginį siūlomos formuluotės turinį.
Nepažeidžia tarptautinių sutarčių
Dalis iniciatyvos kritikų teigia, kad referendumas dėl šeimos sampratos įtvirtinimo Konstitucijoje dar labiau didins visuomenės susipriešinimą, neigiamai paveiks Lietuvos tarptautinį įvaizdį, pažeis valstybės turimus tarptautinius įsipareigojimus bei sutartis. Taip pat teigiama, jog tokia iniciatyva esą prieštarauja žmogaus teisių apsaugos principams bei vadinamosioms „Europos vertybėms“.
Ir čia norisi stabtelėti. Rimtas klausimas – ar pati demokratinė diskusija dėl šeimos sampratos ir galimybės šį klausimą spręsti referendumu savaime gali būti laikoma žmogaus teisių pažeidimu? Demokratinėje valstybėje teisė viešai diskutuoti dėl Konstitucijos nuostatų, jų turinio ar galimo keitimo yra neatsiejama politinio pliuralizmo ir žodžio laisvės dalis.
Jokia tarptautinė teisė nenustato valstybėms imperatyvios pareigos įteisinti tos pačios lyties porų santuokas ar partnerystę. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija šioje srityje valstybėms palieka diskrecijos arba nacionalinio apsisprendimo laisvę atsižvelgti į kiekvienos šalies konstitucinę tradiciją, visuomenės vertybinius pasirinkimus bei demokratinius procesus. Europos žmogaus teisių konvencijos 12 str. taip pat tokią laisvę palieka šalims.
Taip pat svarbu labai aiškiai pabrėžti, kad Europos Sąjunga neturi jokių įgaliojimų visoms narėms bendrai apibrėžti, kas yra šeima. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija gina teisę tuoktis ir kurti šeimą – tačiau tik laikantis nacionalinių įstatymų. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo jurisprudencijoje visuomet laikėsi aiškios pozicijos neperimti išskirtinės valstybių kompetencijos ir laisvės šeimos teisės srityje.
Todėl pati patariamojo referendumo iniciatyva, suformuluotas jai klausimas ir galimybė Tautai referendumo būdu apsispręsti dėl Konstitucijos nuostatų turinio savaime negali būti traktuojami kaip demokratijos ar žmogaus teisių paneigimas. Priešingai – tai turėtų būti vertinama kaip vienas iš svarbiausių demokratijos bruožų, kuomet leidžiama piliečiams tiesiogiai išreikšti savo poziciją valstybės konstitucinės tapatybės klausimais.
Pabaigai
Šiandien diskutuojame ne tik dėl vienos Konstitucijos nuostatos ar konkretaus referendumo iniciatyvos. Iš esmės sprendžiamas kur kas platesnis klausimas – ar svarbiausiais valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimais Tautos balsas Lietuvoje vis dar turi realią reikšmę? Ar Lietuvoje yra oligarchija, ar demokratija? Demokratija negali egzistuoti be laisvos diskusijos, teisės kelti klausimus, be galimybės piliečiams tiesiogiai išreikšti savo valią.
Todėl nepriklausomai nuo asmeninės pozicijos šeimos sampratos klausimu, demokratinėje valstybėje neturėtų būti bijoma pačios Tautos nuomonės. Demokratija stipri ne tada, kuomet kai kam nepatogios temos nutylimos, bet tada, kai visuomenė geba civilizuotai diskutuoti ir atsakingai spręsti nepatirdama suinteresuotų grupių ir išorinių jėgų spaudimo dėl savo valstybės ateities krypties.
Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ės) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.
