Po to, kai sekmadienį vykusiame pirmojo turo balsavime į pirmąsias dvi vietas išsiveržė dešiniųjų pažiūrų teisininkas Abelardo de la Espriella ir kairiųjų pažiūrų senatorius Ivánas Cepeda, Kolumbijos prezidento rinkimų nugalėtojas paaiškės antrajame ture.
Rinkimų komisijos duomenimis, suskaičiavus apie 99,5 proc. balsų, už A. de la Espriellą balsavo 43,7 proc., o I. Cepedą – apie 41 proc. rinkėjų. Nė vienas iš kandidatų nesurinko balsų daugumos, reikalingos antrajam turui išvengti, todėl pastarąjį numatyta surengti birželio 21 d.
Teisę balsuoti dėl kairiųjų pažiūrų prezidento Gustavo Petro, kuriam pagal Konstituciją draudžiama siekti antrosios kadencijos, įpėdinio turėjo apie 41 milijonas Kolumbijos gyventojų.
Šie rinkimai daugelio vertinami kaip sprendimas, ar Kolumbija turėtų tęsti G. Petro politiką, orientuotą į didesnes socialines išlaidas ir derybas su ginkluotomis grupuotėmis, ar pereiti prie konservatyvesnio požiūrio, orientuoto į saugumą ir ekonomines reformas.
Konservatyviųjų pažiūrų senatorė Paloma Valencia, kuri prieš balsavimą buvo laikoma viena iš pagrindinių pretendenčių, liko toli trečioje vietoje, surinkdama apie 7 proc. balsų.
Prieštaringos nuomonės dėl socialinių išlaidų ir saugumo
Valdančiosios koalicijos narys I. Cepeda pažadėjo tęsti G. Petro reformų programą. A. De la Espriella savo rinkiminėje kampanijoje žadėjo įgyvendinti griežtesnę saugumo strategiją, mažinti valstybės išlaidas ir laikytis bekompromisės pozicijos ginkluotų grupuočių atžvilgiu.
Rinkimų kampaniją temdė blogėjanti saugumo padėtis. Per kelias savaites iki rinkimų per keletą išpuolių žuvo ir buvo sužeista civilių, karių bei policijos pareigūnų.
Kolumbija šiuo metu patiria „vieną iš baisiausių smurto bangų per pastaruosius metus“, teigė Vokietijos analitinio centro „Konrado Adenauerio fondas“ (KAS) Kolumbijos biuro vadovė Kristin Wesemann.
2022 m. išrinktas G. Petro tapo pirmuoju kairiųjų pažiūrų Kolumbijos prezidentu. Rėmėjai jo administracijai priskiria nuopelnus už skurdo mažinimą ir socialinių išlaidų didinimą, o kritikai teigia, kad jo „visiškos taikos“ politika nepadėjo užtikrinti lemiamo proveržio mažinant ginkluotų grupuočių smurtą.
Poliarizacijos mastą Kolumbijoje parodė dar kovo mėnesį įvykę parlamento rinkimai. Nors G. Petro kairiųjų koalicija tapo stipriausia jėga Senate, aiškios daugumos užsitikrinti nepavyko nė vienai partijai.
Tai reiškia, kad būsimajam prezidentui greičiausiai bus sunku tartis dėl koalicijos.
