JAV prezidentas Donaldas Trumpas išvyko į Pekiną. Amerikos prezidentas Kinijoje lankysis pirmą kartą per beveik dešimtmetį. Dviejų supergalių susitikime gali būti aptartas karas ne tik Irane, bet ir Ukrainoje, o Kinijos prezidentas gali siekti dešimtmečius nusistovėjusio Taivano status quo keitimo.
Šio vizito svarbą parodo ir tai, kad prieš D. Trumpo išvykimą iš Baltųjų rūmų susirinko daug reporterių.
Susitikime su Xi Jinpingu susikirs visi svarbiausi D. Trumpo kadencijos leitmotyvai: Iranas, muitai, dviejų supergalių konkurencija dėl resursų ir dominavimo, Ukraina. Paklaustas, ar Pekine aptars ir ją, D. Trumpas sako: „Taip. Manau, tai jau labai netoli. Karo Ukrainoje pabaiga jau labai netoli.“
Bet paklaustas, ar su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu jis turi tarpusavio supratimą, kad Rusijai atiteks visas Donbasas, JAV prezidentas atsako vienu žodžiu: „Ne.“
Paklaustas apie NATO jis vėl liejo pyktį. NATO mums nereikia, sako JAV prezidentas.
Bet Pekine gerokai daugiau laiko bus skirta Irano karui aptarti: Kinijai Iranas ne šiaip partneris, bet ir svarbus naftos šaltinis.
„Manau, ilgai apie tai kalbėsime. Manau, jis mano atžvilgiu gan gerai elgėsi, jei atvirai. Blokada – jokių problemų“, – sako D. Trumpas.
Taigi, išvykdamas D. Trumpas nesureikšmina nesutarimų su Kinija dėl Irano. Ir apskritai D. Trumpo lūkesčiai iš Pekino kiek kitokie nei pirmojoje kadencijoje. Tada D. Trumpas save buvo apsupęs griežtos Kinijos suvaldymo politikos šalininkais. Šiandien jie tokios įtakos Baltuosiuose rūmuose neturi, o D. Trumpas visų pirma siekia susitarimų su Kinija, į Pekiną vežasi Amerikos verslo milžinų delegaciją – nuo „Apple“ vadovo iki Elono Musko.
Tačiau kai kurie nesutarimai su Kinija užprogramuoti: tai klausimas dėl viso Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono likimo. Šio klausimo centre – Taivanas. Prieš šį susitikimą jo valdžios atstovai pakartojo, kad Taivanas ir toliau gilins bendradarbiavimą su JAV.
Tačiau Kinijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas Guo Jiakunas kartoja Kinijos poziciją: „Kinija – prieš JAV ginkluotės pardavimą Taivanui, ši pozicija nuosekli ir aiški.“
Amerikos paramą Taivano gynybai D. Trumpas Pekine vis tik pažadėjo aptarti. Taivanas – ta geopolitinė korta, kurios likimas galbūt labiausiai nulems dviejų supergalių konkurencijos rezultatą.
Kinija taip pat gali siekti, kad D. Trumpas pakeistų jau dešimtmečius nusistovėjusias diplomatines formuluotes apie Taivaną.
„Ko gero, jie pamėgins pasinaudoti susitikimu, kad pamažu pakeistų nusistovėjusią status quo“, – pažymi analitikas Philipas Luckas.
Amerikos prezidentas Kinijoje lankysis pirmą kartą nuo 2017-ųjų.
