JAV ir pasaulio dėmesys pasiskirstęs tarp kelių geopolitinių regionų, o Atstovų Rūmuose toliau svarstomas įstatymo projektas, skirtas NATO šiaurės rytinio flango – Baltijos valstybių – saugumui.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
Balandį Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komitetas 41 balsu prieš 3 priėmė sprendimą toliau svarstyti Baltijos šalių saugumo vertinimo aktą – įstatymo projektą, kurio pagrindinis iniciatorius yra Atstovų Rūmų narys, demokratų partijos atstovas iš Misūrio valstijos Wesley Bellas.
Šia abiejų partijų palaikoma priemone siekiama užtikrinti, kad Jungtinės Valstijos aiškiai suvoktų „naujas karines, kibernetines, hibridines ir politines grėsmes“, su kuriomis susiduria Estija, Latvija ir Lietuva, bei sustiprinti NATO kolektyvinę gynybą šiuo įtemptu laikotarpiu.
Balandžio 28 d. duodamas interviu „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) W. Bellas kalbėjo apie tai, kokį vaidmenį NATO rytinis flangas atlieka stabdant Rusijos prezidento Vladimiro Putino ambicijas ir kaip karas Ukrainoje formuoja ilgalaikį regiono saugumą, aptarė Rusijos ir Irano bendradarbiavimo pasekmes bei priežastis ir paaiškino, kodėl, jo nuomone, Jungtinės Valstijos privalo palaikyti savo sąjungininkus.
– Praktiškai kalbant, kaip Baltijos šalių saugumui užtikrinti skirti teisės aktai keičia saugumo perspektyvas gyvenantiems NATO rytiniame pakraštyje ir su vis didesniu nerimu stebintiems įvykius Ukrainos fronte?
– Žvelgiant iš platesnės perspektyvos, svarbu, kad mes remtume savo sąjungininkus, kurie remia mus, ir kad būtume patikimi partneriai savo patikimiems partneriams. Šis įstatymo projektas įpareigoja mūsų Valstybės departamentą, bendradarbiaujant su Gynybos departamentu, per 180 dienų pateikti Kongresui išsamią ataskaitą. Šioje ataskaitoje bus įvertintos karinės, kibernetinės, hibridinės ir politinės grėsmės, su kuriomis susiduria Baltijos regionas.
Šia ataskaita taip pat siekiama nustatyti priemones, galinčias sustiprinti JAV ir Baltijos šalių bendradarbiavimą gynybos srityje, kuris yra labai svarbus ne tik mūsų draugams Baltijos šalyse, bet ir mūsų nacionaliniam saugumui. Tai sritys, kuriose turime imtis aktyvesnių veiksmų.
– Teisės aktai dažnai priimami atsižvelgiant į pokyčius grėsmių aplinkoje. Kokie konkretūs įspėjamieji ženklai ar žvalgybinė informacija lėmė, kad „Baltijos šalių saugumo vertinimo įstatymas“ šiuo metu tapo jums ypač svarbus?
– Nežinau, ar šiuo atveju kalbama labiau apie įspėjamuosius ženklus, ar apie būtinybę įsitikinti, kad suprantame, kodėl mums pavyko išvengti didesnių konfliktų per pastaruosius maždaug 80 metų. NATO vaidmuo čia yra labai svarbus. Mūsų NATO sąjungininkai ir partneriai, įskaitant Baltijos regiono šalis, yra svarbūs ne tik mūsų nacionaliniam saugumui, bet ir tarptautiniam saugumui.
Mums svarbu remtis savo sąjungomis, palaikyti savo sąjungininkus ir parodyti, kokie svarbūs yra šie santykiai, nes mūsų veiksmai iš tiesų turi reikšmės.
– Balsavimas komitete, kai 41 pasisakė „už“ ir tik 3 „prieš“ yra retas abiejų partijų palaikymo pavyzdys šiandieniame Vašingtone. Ką toks įspūdingas sutarimas signalizuoja Kremliui apie JAV įsipareigojimus šiam regionui?
– Svarbu, kad, žvelgdami į mūsų bendrus priešus – V. Putino Rusiją – ir Ukrainoje vykstantį karinį konfliktą, aiškiai suprastume, jog Ukraina yra platesnių V. Putino tikslų priešakinėse linijose.
Jei pažvelgtumėte į žemėlapį, Baltijos regionas – Estija, Latvija ir Lietuva – yra itin svarbus mūsų gynybai, atsakomiesiems veiksmams ir pastangoms užkirsti kelią jo siekiams. Todėl svarbu, kad remtume savo sąjungininkus, kurie remia mus, ir toliau būtume patikimi partneriai, kokie ir turėtume būti.
Žengdami į priekį, turime aiškiai parodyti ne tik savo sąjungininkams, bet ir priešininkams, kad susidūrus su bendrais iššūkiais būtina laikytis išvien su savo partneriais.
– To regiono gyventojai jau seniai susiduria su kibernetinėmis atakomis, GPS veikimo sutrikimais ir dezinformacija. Kaip šis įstatymo projektas suteiks JAV galimybę peržengti tradicinės karinės pagalbos ribas ir kovoti su šiomis sudėtingomis hibridinėmis grėsmėmis?
– Būtent tai ir siekiama išspręsti šiuo teisės aktu. Turime pripažinti, kad iššūkiai neapsiriboja tradiciniu karo lauku.
Kalbant apie kibernetines grėsmes, mišrias grėsmes ir nekarines taktikas, pavyzdžiui, propagandą bei kitus metodus, kuriuos taiko tokios šalys kaip Rusija ar net Kinija, turime investuoti į savo infrastruktūrą ir ją diversifikuoti, kad galėtume sėkmingai įveikti įvairius iššūkius.
Svarbu suprasti, kokias grėsmes kelia mūsų priešininkai – ar tai būtų kibernetinėje erdvėje, naudojant hibridines taktikas, ar pasitelkiant nekarines politines priemones, pavyzdžiui, dezinformaciją.
Turime rimtai ir aiškiai reaguoti į šias grėsmes, blaiviai vertindami tai, su kuo susiduriame, kad būtume visapusiškai pasirengę. Daugelis iššūkių peržengia tradicinio mūšio lauko ribas, todėl turime būti pasiruošę jiems visiems.
– Beje, šiame įstatymo projekte dėmesys sutelktas ne tik į Rusiją; jame minimi Kinija, Iranas, Šiaurės Korėja ir Baltarusija. Ar matome kokį nors suderintą bloką, ar tiesiog šių veikėjų keliamos grėsmės, susijusios su bendrais interesais, iš dalies sutampa?
– Matome, kad šie piktavaliai veikėjai tam tikru mastu bendradarbiauja, todėl turime būti pasirengę susidurti su kylančiais iššūkiais, nes būtent taip elgiasi mūsų priešininkai.
V. Putinas labai aiškiai išdėstė savo tikslus, o mes turime palaikyti demokratines valstybes. Patekęs į Kongresą, turėjau progą susitikti su daugeliu mūsų sąjungininkų visame pasaulyje, ir manau, kad svarbu, jog visi suprastume mums kylančias grėsmes ir kartu joms pasipriešintume.
– Ypač kalbant apie Rusiją ir Iraną, kiek jų bendradarbiavimas ne tik Rytų Europoje, bet ir Artimuosiuose Rytuose keičia strateginį NATO ir transatlantinės vienybės paveikslą?
– Tai pabrėžia būtinybę dar labiau stiprinti šiuos santykius. Kaip žinome, Iranas yra neigiamas veikėjas ir pagrindinis terorizmo rėmėjas ne tik Artimuosiuose Rytuose, bet ir visame pasaulyje. Taip pat žinome, kad Rusija bendradarbiauja su Iranu.
Negalime savęs apgaudinėti ir vertinti šių grėsmių atskirai. Daugelis mūsų priešininkų koordinuoja savo veiksmus ir bendradarbiauja. Būtent todėl labai svarbu stiprinti partnerystes ir laikytis kartu su sąjungininkais, nes niekas negali to padaryti vienas.
– Grįžtant prie Ukrainos: jei Rusijos ten nesustabdysime, kaip rimtai turėtume vertinti riziką, kad šis konfliktas išplis toliau į Vakarus?
– Demokratija yra sudėtingas dalykas – tai viena iš pagrindinių įžvalgų, kurias susiformulavau susitikimuose su pasaulio lyderiais ir dirbdamas Ginkluotųjų pajėgų komitete. Kai turime sąjungininkų, kurių demokratija veikia, privalome juos visapusiškai ginti.
Būtent todėl man buvo taip svarbu pateikti svarstymui šį teisės aktą. Baltijos valstybės – Estija, Latvija ir Lietuva – yra mūsų sąjungininkės, todėl būtina jas paremti. Mes žinome, kokie yra V. Putino tikslai, ir privalome nuo jų gintis visomis turimomis priemonėmis.
– Ar Vašingtone aiškiai suvokiama, kad Ukrainos likimas turės įtakos ilgalaikiam saugumui visame regione?
– Taip, manau, kad didžioji dauguma abiem partijoms atstovaujančių Kongreso narių supranta, kaip svarbu ginti Ukrainą – taip pat ir Baltijos valstybes, todėl šis įstatymas buvo priimtas tokia didele balsų persvara.
– Netoli Rusijos sienų gyvenantys žmonės jau anksčiau buvo girdėję daug žadančius Vakarų pareiškimus. Ką šįvakar norėtumėte pasakyti apie Amerikos įsipareigojimus šiame regione?
– Mes, amerikiečiai, suprantame, kad mums tenka svarbus vaidmuo pasaulyje, tačiau taip pat pripažįstame, kad negalime ir neturėtume veikti vieni. Privalome laikytis kartu su savo partneriais ir sąjungininkais.
Noriu, kad šiuose regionuose ir visame pasaulyje gyvenantys žmonės žinotų, jog Jungtinės Valstijos yra jų patikimas partneris. Suvokiame, kokios svarbios yra mūsų bendros vertybės, ir kad turime laikytis kartu. Būtent tai ir atspindi šis teisės aktas.
