Krikščionys demokratai ir Socialdemokratai sulipdė naująją Vokietijos valdančiąją koaliciją. Partijos susitarė dėl programos, kurią realizuos artimiausius ketverius metus. Dokumente konstatuojama, kad „saugumui iškyla didžiausios grėsmės nuo Šaltojo karo pabaigos“, o ryškiausią pavojų kelia Rusija.
Atsakas – ne tik didėjantis įsipareigojimas NATO, bet ir Vokietijos raumenų auginimas. Todėl gynybos išlaidos ženkliai didės, tik nekonkretizuojama, kiek.
Vienas svarbiausių konkrečių žingsnių – ilgalaikis Vokietijos karinių pajėgų dislokavimas Lietuvoje. Kaip rašoma susitarime, „nuolat dislokuota Vokietijos brigada Lietuvoje yra esminis Vokietijos indėlis į atgrasymą ir gynybą NATO rytiniame sparne. Brigados formavimas, aprūpinimas, finansavimas ir personalo poreikiai bus prioritetas.“ Tai įprasmina naują Vokietijos vaidmenį Europos gynybos architektūroje – iš pasyvaus stebėtojo persiorientuojama į atsakomybės prisiėmimą.
Koalicijos partneriai pabrėžia, kad „transatlantinė sąjunga ir glaudus bendradarbiavimas su JAV išlieka kertinis“. Tai siunčia aiškią žinutę: Berlynas mato Vašingtoną kaip nepakeičiamą partnerį. Todėl bus ieškoma būdų sugyventi su Donaldu Trumpu.
Perėjimą turėtų palengvinti tai, kad Gynybos ministru veikiausiai liks Borisas Pistoriusas. Socialdemokratų narys pastaraisiais metais tapo vienu artimiausių Lietuvos draugų. Jis su Vokietijos politikams nebūdingu atvirumu konstatuoja Rusijos grėsmę ir būtinybę ruoštis net ir blogiausiam. Brigados Lietuvoje dislokavimas jam – garbės reikalas.
Įdomu, kad prieš kelerius metus ekspertai nurašė Pistoriuso galimybes ką nors pakeisti. Aštri retorika atrodė kaip politinis mirties nuosprendis su Rusija sugyvenimo istoriškai siekiančioje Socialdemokratų partijoje. Jis paneigė prognozes – ne tik išjudino vandenis, o ir nuosekliai yra visuomenės geriausiai vertinamas šalies politikas.
Ne mažiau svarbus akcentas – transatlantiniai ryšiai. Koalicijos partneriai pabrėžia, kad „transatlantinė sąjunga ir glaudus bendradarbiavimas su JAV išlieka kertinis“. Tai siunčia aiškią žinutę: Berlynas mato Vašingtoną kaip nepakeičiamą partnerį. Todėl bus ieškoma būdų sugyventi su Donaldu Trumpu. Net jei jo tarifai grasina trečius metus iš eilės pasmerkti didžiausią Europos ekonomiką stagnacijai.
Partijų susitarimas pasiektas per Vokietijoje neįprastai trumpą laiką. Skeptikai jau dabar pažymi, kad ekonomikos ir kitų sričių reformų ambicijų susitarime – mažiau, nei kalbėta prieš rinkimus. Didelė dalis sprendimų pristatomi kaip intencijos. Juos bus bandoma išjudinti steigiant mažiausiai penkiolika įvairių darbo grupių – panašu į klampų procesą. Tad gegužės 6-ąją kancleriu tapsiančiam Friedrichui Merzui reikės įdėti daug pastangų įrodant, kad dar viena centro dešinės ir centro kairės koalicija bus efektyvesnė, nei veikusios anksčiau.
Laiko daug nėra. Nuomonių apklausos rodo, kad populiariausia partija šalyje šiuo metu yra opozicinė „Alternatyva Vokietijai“. To dar nėra buvę. Paties Merzo reitingai, skalėje nuo +5 iki -5, yra viso labo minus 1. Bet nei Vokietija, nei visa Europa nesėkmių tiesiog nebegali sau leisti.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
