Prezidentas G. Nausėda vakar skaitė pirmąjį savo metinį pranešimą. Tai turbūt buvo pirmasis Lietuvos Prezidento pranešimas, kai valdančioji dauguma jautėsi itin jaukiai, o reti Prezidento politiniai sąjungininkai, priešingai, neturėjo kur akių dėti bandydami ekspromtu sugalvoti, už ką čia Prezidentą pagirti.
Politiškai nekorektiškai kalbant, vaizdelis buvo toks, tarsi šunelis Grikis būtų supainiojęs miltus, o rūmuose per WOLTą ir BOLTą užsakytas berniukas nepasirodė.
Nuolatiniu asfalto atspindžiu tampantis premjeras trynė rankas, kad bent jau Prezidento pranešime jis niekaip nebuvo aprašinėtas. Politikos aksakalai bandė Prezidentą pagirti, bet realiai išėjo tik atodūsis, kad būtų labai gerai, jei Prezidentas nenuviltų tautos.
Į visų politinių dvarų politologus pretenduojantis profesorius pabandė suregzti kažką aukšto ir gražaus, bet išėjo žemai banaliai ir nykiai nuobodžiai.
Kodėl birželio 18-ąją Lietuvą ištiko politinės banalybės krizė?
Galima būtų ilgai kalbėti, kad Prezidentas pristigo drąsos pavadinti Seimo daugumos ir Vyriausybės daiktus tikraisiais vardais, ir tai būtų tiesa. Bet tai ne visa tiesa.
Banalybės krizė Lietuvą ištiko pirmiausia todėl, kad valstybės vadovas į mus bylojo tokiu akmeniniu veidu, lyg būtų dykumos sfinksas su šioje šalyje gyvenančiais žmonėmis turintis tik miglotu mitu paremtą menamą ryšį.
Jo Ekscelencijai ir vėl pritrūko to emocinio užtaiso, kuris vienintelis ir tegali žmogų iš banko atstovo padaryti valstybės Prezidentu.
Pirmasis Nausėdos metinis pranešimas buvo skaitomas iškart po pandemijos, kai net nemažai daliai už jį balsavusių piliečių daugmaž buvo aišku, kad Prezidentas lyderyste jų nebenustebins.
Anot Prezidento, dėl to kalti ne tie, kurie pramušė dugną, o visi Lietuvos piliečiai. Išvertus iš Prezidento kalbos į lietuvių, politikų atsakomybės srityje pasiekėm visišką dugną, bet trūks plyš tame dugne privalom su tais šmikiais gyventi draugiškai.
Prezidentas ir nenustebino. Jo metiniame pranešime Seimui buvo daug teisingų raidžių, bet jų klausantis neapleido įspūdis, kad teisingos raidės turi mažai ką bendro su ta burna, kuri jas taria. Vaizdžiai kalbant, Prezidento pranešimo raidės buvo be prezidentinio šrifto. Standartinės.
Prezidentas iš paskutiniųjų bandė išvengti konflikto. Trauktis nuo bet kokių konfliktų jau tapo skiriamuoju G.Nausėdos kaip politiko ženklu.
Valdantieji, kurių karikatūriškumas seniai pramušė niūriausio Vingių Jono pusrūsio dugną, pagrįstai gali švęsti padėję Prezidentą į vietą. Bet ypač ties tuo vieninteliu kritišku Prezidento sakiniu, kuriame devyniais pasakos lygiais buvo užkoduota valdančiųjų valstiečių kritika, kad politikų atsakomybės srityje pasiekėme visišką dugną.
Anot Prezidento, dėl to kalti ne tie, kurie pramušė dugną, o visi Lietuvos piliečiai. Išvertus iš Prezidento kalbos į lietuvių, politikų atsakomybės srityje pasiekėm visišką dugną, bet trūks plyš tame dugne privalom su tais šmikiais gyventi draugiškai.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.
