39-erių muzikantas Giedrius Balčiūnas – Jumbo iki praėjusių metų publikai geriausiai buvo pažįstamas kaip Džordanos Butkutės grupės gitaristas.
Taip pat – ne sykį matytas internete, elektrine gitara atliekantis „Eurovizijos“ dalyvių dainų roko versijas.
Tačiau šių metų „Eurovizijos“ atrankoje publikos simpatijas ir teigiamus komisijos komentarus pelnė ir paties muzikanto grupė „Hansanova“. Penkiolika metų viduramžių pilyse ir riterių turnyruose visoje Europoje grojanti grupė, kaip paaiškėjo vakare, sausį vėl kils į „Eurovizijos“ atrankos sceną.
„Prieš metus mes labai stipriai jaudinomės, ar mūsų tuometinė daina „Dragons and Rainbows“ neišblaškys mūsų ilgamečių gerbėjų, o tuo pačiu, ar mus supras šiuolaikinė „Eurovizijos“ auditorija.
Tačiau nuoširdus tikėjimas tuo, ką darome, atnešė ir neblogų rezultatų. Nors dalyvavome pilna koja, ir buvome psichologiškai pasiruošę atstovauti savo šaliai didžiojoje konkurso scenoje, net ir iškritę tiesiai po pusfinalio ilgai neliūdėjome, nes nueitas kelias atnešė naujų gerbėjų, atpažinimą gatvėse, parduotuvėse. Tai labai miela.
Bet prisipažinsiu, muzikuojame ne dėl to. Mes nesame blizgučių trokštantys jaunuoliai, o iš pogrindinės scenos atėję, šiuo metu profesionalūs muzikantai, visą savo gyvenimą dirbantys pasirinktame kelyje. Todėl ir šiais metais galiu nuraminti skeptikus, jog čia ateiname ne trumpalaikės šlovės, tačiau pristatyti originalią idėją ir energingą dainą“, – pranešime žiniasklaidai pasakoja grupės vedlys Giedrius Balčiūnas – Jumbo.
Grupėje „Hansanova“ groja jo žmona, perkusininkė Indrė Balčiūnienė, profesionali smuikininkė Urtė Šabūnaitė ir bosistas Ugnius Aidas.
„Neretai, pristatydami savo grupę, naudojame šeimos terminą, nes nepaisant to, jog su Indre įkūrėme grupę ir grojame joje nuo pradžių, čia, galima sakyti, nuo gimimo atsidūrė ir mūsų vienuolikmetė dukra Saulė, grojanti būgnais.
Jos senelis, mano tėtis Rimantas Balčiūnas pučiamaisiais instrumentais pas mus groja irgi daugiau negu 10 metų. Tačiau vyriausią grupės narį nusprendėme pataupyti prieš mūsų netrukus išeinančio antrojo albumo „Po sočių pietų“ turą, o dukros Saulės negalime pasiimti į „Euroviziją“ dėl konkurso amžiaus cenzo, todėl dalyvausime tik keturiese“, – sako Giedrius Balčiūnas.
Muzikantas anksčiau yra prisipažinęs, jog kurį laiką „Eurovizijos“ konkurso atrankos jo visiškai neviliojo kaip solisto, tačiau sukaupta nemaža patirtis dalyvaujant kartu su Ramūnu Difartu, Ugne Smile (dabar Otreya), Voldemaru Petersonu, grupe „The PiXLS“ paskatino pakeisti nuomonę.
„Eurovizijos“ atrankai skirtą grupės kūrinį galite išgirsti čia:
Pokalbis su grupės lyderiu – apie dar vieną žygį į „Eurovizijos“ atranką.
– Kuo šiais metais išsiskirs „Hansanova“ ir apie ką jūsų naujoji daina?
– Vizualiniai skirtumai nuo visų šiuolaikinių atlikėjų, dalyvaujančių „Euroizijos“ atrankose, man atrodo akivaizdūs. Visada reprezentuosime mus taip žavinčią, romantizuotą senovę, viduramžius, tačiau nesupraskite klaidingai. Nesame rekonstruktoriai ar muziejininkai. Jeigu jūs užaugote žiūrėdami senąjį serialą „Robin Hudas“, skaitydami knygą „Karalius Artūras“ ar esate filmo „Žiedų valdovas“ gerbėjas, mėgtate turistauti senose pilyse, vadinasi, tikrai turime daug ką bendro.
Nes tai buvo pirmieji dalykai, kurie mus, kaip roko muzikantus įtraukė į šį alternatyvų žanrą – neo viduramžius arba viduramžių folką. Prieš metus „Eurovizijos“ atrankoje debiutavę su fantastinių viduramžių stiliaus balade anglų kalba, šį kartą siūlysime atstovauti Lietuvai su lietuviška daina, kurioje dainuojama apie praeityje egzistavusios, mums giminingos baltų genties narsą ir didybę.
Mename laikus prieš gerą tūkstantį metų, tačiau į savo senovinį stilių įnešėme ir folkroko elementų. Žinoma, šiam pasirodymui jau tobuliname savo kostiumus, o į sceną vėl atsinešime anksčiau mūsų rankose nematytų senovinių muzikos instrumentų.
– Apie kurią gentį Jūs užsimenate? Žemaičiai juk niekur neišnyko.
– Tikiu, kad dar greitai ir neišnyks, nes jie atkaklūs ir stiprūs. Tačiau, kai pradėjau rašyti dainą „Eurovizijai“, pagalvojau, kuo mes įdomus Europai iš visų laikų perspektyvos? Ką galime pasakyti kaip muzikantai? Kad ji buvo nuo Baltijos iki Juodosios jūros ir panašiai? Gal būtų per daug tiesmuka.
Tačiau, besidomint baltų tautų istorija, tekstuose už akių vis užkliūdavo sakinys, jog senovėje skandinavų vikingai turėjo maldelę, kurioje melsdavosi, prašydami dievų juos saugoti nuo kuršių. Taigi, mano objektu tapo mums, lietuviams, žemaičiams, latvių gentims, gimininga baltų gentis ir kultūra, kuri asimiliavosi su žemaičiais ir latviais, tačiau apie juos išliko legendų, archeologinių radinių.
Vėliau susipažinau su kuršių istorijos klubo „Pilsota“ vadovu, rekonstruktoriumi Benu Šimkumi. Šio klubo kovotojai, dėvėdami archajiškus kuršių karių kostiumus ir ekipiruotę, nusifilmavo mūsų vaizdo klipe Mosėdyje. Tai jų buveinės vieta, į kurią lėkėme filmuoti vieną darganotą rudens dieną.
Filmavimo metu vienam iš kovotojų kalaviju buvo nesunkiai prakirsti pirštai, tačiau jie nestabdė filmavimo. Po visko sėdome šlapi ir sušąlę į savo automobilius ir išsiskirstėme. Važiuodamas namo į Kauną, buvau apimtas euforijos, atradęs šiuos žmones, kurie bando atkurti savo protėvių gyvenseną, papročius, jų ginklus ir buitį. Buvau be galo sužavėtas ir galutinai įsitikinęs savo pasirinkimu apie tai dainuoti dainoje „Leilydo“ bei nešti šią žinutę į plačiąją auditoriją.
– Tai kas gi tas ar ta „Leilydo“?
– „Eurovizijos“ žiūrovai, ko gero, pastebėjo pastarųjų metų tendenciją, kai ne vieną kartą dainose intensyviai buvo pradėti naudoti senieji lietuvių liaudies magiškieji žodžiai, savo skambesiu sužaidžiantys ir kaip egzotika, ir lyg kažkas girdėto iš praeito gyvenimo.
Tai labai gražu, įdomu ir puiki tendencija, tačiau tai ne šis atvejis, kadangi „leilydo“ yra mano paties išgalvotas žodis. Kadangi mes nedaug žinome apie anksčiau minėtą Baltijos jūros pakrantėse išnykusią gentį, o ji buvo mums gimininga, pagalvojau, jog greičiausiai ir jie turėjo savo magiškų žodelių, kuriais palinkėdavo vienas kitam laimės, ar tardavo juos išlydėdami savo vyrus, sūnus į jūrines keliones, stovėdami šalia galingų medinių laivų. Gal tai tebus lyrinė hipotezė, kaip ten galėjo iš tikrųjų būti.
