Gegužės 12 d. britų portalas „The Guardian“ paskelbė visų laikų geriausių romanų sąrašą, kurį sudarė autoriai, kritikai ir akademikai ir kuris papildė dar vieną nuobodyliškų sąrašų sąrašą su Jameso Joyce`o „Ulisu“ populiariausiųjų trejete. (...) Taigi, burbuliuojant dėl „The Guardian“ šimtuko, šovė į galvą mintis, kad norisi nekanoninio lietuviškos grožinės literatūros sąrašo, nes kanoninis visiems žinomas ir dažnu atveju atbaidantis nuo skaitymo visus, kas nėra autoriai, kritikai ir akademikai.
O aš noriu tokio, kuriame būtų knygos, įkritusios į širdį, suvirpinusios sielą, sudrebinusios pasaulį.
Tad puoliau rašyti pažįstamiems gyvai ir pažįstamiems iš feisbuko žmonėms, prašydama atsiųsti asmeninį geriausių iš geriausių visų laikų kūrinių sąrašą. Labiausiai sąrašuose norėjau nuoširdumo. Tikiuosi, kad taip ir atsitiko. Beje, kas antras sąrašas turėjo pasirinkimų paaiškinimus, kuriuos buvo labai įdomu skaityti.
Visas procesas nuo užklausos iki sąrašo sudarymo užtruko dvi savaites, labiausiai dėl „Poezijos pavasaryje“ čiulbėjusių poetų ir poečių, disertacijų gynimo, kelionių ir šiaip ištikusio gyvenimo. Labiausiai gal pradžiugino tie, kurie paklausti iš pradžių sakydavo „ne“, bet paskui sugrįždavo, nes mintis esą pasigavusi ir nepalikusi ramybėje.
Taigi šiandienos sąrašas sudarytas iš 63 sugrįžusių neatsitiktinai atrinktų respondentų. Sakau „neatsitiktinai“, nes tai yra daug skaitantys ir su knygomis turintys reikalų žmonės. Visi jie turi įvairiausių veiklų, profesijų ir yra įvairaus išsilavinimo, bet mano ekseliuke jie priskirti pagal tai, kaip aš juos geriausiai žinau, arba pačių paklausiau, kur jie labiau nori būti priskirti, pavyzdžiui, jei respondentė yra ir poetė, ir vertėja, ir knygų žiurkė, tai galėjo pasirinkti, kuris būrelis mieliausias.
Didžiausias yra rašytojų būrelis (17), 15 įvairių profesijų knygų žiurkių, su kuriomis susipažinau knygų mugėse, knygų klubuose ir kitose su knygomis susijusiose veiklose, 6 poetai ir poetės, 5 vertėjos, 4 žurnalistai ir žurnalistės, 6 leidyklose dirbantys projektų vadovai, dizaineriai, kultūrininkai, redaktoriai, literatūrologės, lietuvių kalbos mokytojos, istorikai ir net vienas komikas.
Keletas komentarų apie savivalę dėliojant ekseliuke: dažniausiai iš Žemaitės kūrinių buvo minima „Marti“ (8 kartus), bet minimi ir kiti apsakymai, tad Žemaitės eilutė vadinasi „Marti“ ir kiti apsakymai. Panašiai nutiko su Jonu Biliūnu, Vaižgantu, Juozo Apučio ir Jurgio Savickio novelėmis. Kristinos Sabaliauskaitės dažniausiai minima pirmoji „Silva Rerum“ dalis, paprastumo dėlei sudėjau viską į vieną junginį.
Sunkiausia gal buvo su knygos priskyrimu grožinei arba negrožinei. Labai dažnai kartojantis teko nusileisti ir į sąrašą priimti Dalią Grinkevičiūtę bei Joną Meką – tebūnie. Priėmiau ir Jurgos Vilės bei Linos Itagaki „Sibiro haiku“. Vandos Juknaitės apysaką „Stiklo šalis“ ir romaną „Šermenys“ vieni respondentai rašė kaip vieną knygą (yra toks leidimas) arba kaip vieną iš jų, tai čia irgi sujungiau.
Iš viso paminėti 277 kūriniai, o sąrašo eiliškumas sudėliotas pagal kūrinio paminėjimo dažnumą (iš viso 1 060 paminėjimų). Labai gražiai susidėliojo TOP 20, nes numerį 20 paminėjo 12 respondentų, o numerį 21 – jau tik vienuolika. Pats sąrašas tebūnie iš 67 knygų, užbaigiu ties paminėtomis keturis kartus.
Beje, kai kurių autorių minimi net keli romanai ar knygos. Lyderė – Jurga Ivanauskaitė (8), Sigitas Parulskis (7), Saulius Tomas Kondrotas ir Undinė Radzevičiūtė (6), Romualdas Granauskas ir Saulius Šaltenis (5), Grigorijus Kanovičius ir Rolandas Rastauskas (4).
Sąrašą ir tekstą parengė Lina Girčytė-Juškė. Tekstas publikuotas tinklaraštyje „Fantastiškų(-os) knygų žiurkės“.
1. Balys Sruoga „Dievų miškas“ (47)
2. Kristina Sabaliauskaitė „Silva Rerum“ (42)
3–4. Antanas Škėma „Balta drobulė“ (37)
3–4. Rimantas Kmita „Pietinia kronikas“ (37)
5. Vincas Mykolaitis-Putinas „Altorių šešėly“ (36)
6. Ričardas Gavelis „Vilniaus pokeris“ (32)
7. Kotryna Zylė „Mylimi kaulai“ (31)
8. Jurgis Kunčinas „Tūla“ (29)
9. Jurga Ivanauskaitė „Ragana ir lietus“ (24)
10–11. Icchokas Meras „Lygiosios trunka akimirką“ (19)
10–11. Alvydas Šlepikas „Mano vardas – Marytė“ (19)
12–14. Akvilina Cicėnaitė „Anglų kalbos žodynas“ (14)
12–14. Žemaitė „Marti“ (8) ir kiti apsakymai (14)
12–14. Giedra Radvilavičiūtė „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“ (14)
15–16. Sigitas Parulskis „Trys sekundės dangaus“ (13)
15–16. Darius Žiūra „Diseris“ (13)
17–20. Saulius Tomas Kondrotas „Žalčio žvilgsnis“ (12)
17–20. Danutė Kalinauskaitė „Baltieji prieš juoduosius“ (12)
17–20. Bronius Radzevičius „Priešaušrio vieškeliai“ (12)
17–20. Dalia Grinkevičiūtė „Lietuviai prie Laptevų jūros“ (12)
21–23. Valdas Papievis „Eiti“ (11)
21–23. Saulius Šaltenis „Riešutų duona“ (11)
21–23. Eduardas Cinzas „Raudonojo arklio vasara. Trys liūdesio dienos“ (11)
24–31. Undinė Radzevičiūtė „Žuvys ir drakonai“ (10)
24–31. Virginija Kulvinskaitė „Kai aš buvau malalietka“ (10)
24–31. Grigorijus Kanovičius „Miestelio romansas“ (10)
24–31. Marius Katiliškis „Miškais ateina ruduo“ (10)
24–31. Jurga Ivanauskaitė „Pakalnučių metai“ (10)
24–31. Ieva Simonaitytė „Aukštujų Šimonių likimas“ (10)
24–31. Ieva Dumbrytė „Negrįžtantys“ (10)
24–31. Valdas Papievis „Odilė arba oro uostų vienatvė“ (10)
32–35. Kazys Boruta „Baltaragio malūnas“ (9)
32–35. Romualdas Granauskas „Gyvenimas po klevu“ (9)
32–35. Birutė Pūkelevičiūtė „Aštuoni lapai“ (9)
32–35. Jonas Biliūnas „Brisiaus galas“, „Kliudžiau“ ir kiti apsakymai (9)
36–44. Leonardas Gutauskas „Vilko dantų karoliai“ (8)
36–44. Kristina Sabaliauskaitė „Petro imperatorė“ (7)
36–44. Danutė Kalinauskaitė „Skersvėjų namai“ (7)
36–44. Ieva Simonaitytė „Vilius Karalius“ (7)
36–44. Vidas Morkūnas „Pakeleivingų stotys“ (7)
36–44. Šatrijos Ragana „Sename dvare“ (7)
36–44. Jurga Tumasonytė „Naujagimiai“ (7)
36–44. Rasa Aškinytė „Glesum“ (7)
36–44. Juozas Tumas Vaižgantas „Nebylys“ ir kiti apsakymai (7)
45–47. Ieva Dumbrytė „Šaltienos bistro“ (6)
45–47. Jurga Tumasonytė „Undinės“ (6)
45–47. Juozo Apučio novelės (6)
48–57. Akvilina Cicėnaitė „Tylos istorija“ (5)
48–57. Danutė Kalinauskaitė „Niekada nežinai“ (5)
48–57. Jurga Ivanauskaitė „Miegančių drugelių tvirtovė“ (5)
48–57. Undinė Radzevičiūtė „Grožio ir blogio biblioteka“ (5)
48–57. Juozas Baltušis „Sakmė apie Juzą“ (5)
48–57. Vanda Juknaitė „Šermenys. Stiklo šalis“ (5)
48–57. Agnė Žagrakalytė „Triukšmaujantys katalikai“ (5)
48–57. Undinė Radzevičiūtė „Strekaza“ (5)
48–57. Juozas Grušas „Meilė, džiazas ir velnias“ (5)
48–57. Jurgio Savickio novelės (5)
58–67. Kazys Almenas „Pjūties metas“ (4)
58–67. Ignas Šeinius „Siegfried Immerselbe atsijaunina“ (4)
58–67. Ignas Šeinius „Kuprelis“ (4)
58–67. Antanas Vaičiulaitis „Valentina“ (4)
58–67. Giedra Radvilavičiūtė „Suplanuotos akimirkos“ (4)
58–67. Mantas Adomėnas „Moneta ir labirintas“ (4)
58–67. Gintaras Beresnevičius „Vilkų saulutė“ (4)
58–67. Rimantas Kmita „Remyga“ (4)
58–67. Rolandas Rastauskas „Verkianti bronza. Kelionių knyga, 1993–2023“ (4)
58–67. Jurga Vilė, Lina Itagaki „Sibiro haiku“ (4)
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
