Parlamentinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas Seimui siūlo dar kartą patvirtinti jau priimtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pataisas, sukuriančias galimybę į Lietuvą įplaukti laivams su branduoliniu ginklu.
Praėjusią savaitę tokius pakeitimus vetavo prezidentas Gitanas Nausėda.
Tačiau komitetas siūlo nepritarti šalies vadovo siūlymui, kad laivams su branduoliniu ginklu įplaukti į Klaipėdos uostą būtų draudžiama visais atvejais, tačiau laivų su branduolinėmis jėgainėmis atveju palikti ribotą išimtį, jei tai neprieštarauja valstybės saugumui.
Už tai, kad įstatymas būtų pakartotinai priimtas be pakeitimų, balsavo keturi komiteto nariai, o du – su prezidento siūlymais. Galutinį sprendimą ketvirtadienį priims Seimas.
Komiteto narys „aušrietis“ Raimundas Šukys teigė, kad Seimas įvertinęs komiteto išvadą spręs, ką daryti su prezidento veto.
„Jis (įstatymas – BNS) grįš į svarstymą, labai tikiuosi, mums pritarus vis dėlto, kad abejonė yra tikrai labai pagrįsta (dėl prieštaravimo Konstitucijai – BNS). Kokioje apimtyje – ar dėl reaktoriaus, kuris varo, ir laivo rūšies, ar dėl to, kad jis praplaukia, ar jis dislokuojamas, ar jis iš viso negali įplaukti. Čia jau diskusija bus vėlesnė, kada vėl iš naujo bus svarstoma ginčytina įstatymo nuostata“, – posėdyje teigė R. Šukys.
„Jeigu (Seimas – BNS) atmeta (veto – BNS), tai vienas dalykas, jeigu laikys nepriimtu (įstatymą – BNS) – kitas dalykas, jeigu svarstyti iš naujo, kas greičiausiai bus daroma, tai toks sprendimas būtų visiškai pagrįstas ir tada svarstys jau šakiniai komitetai“, – pridūrė jis.
Konservatorė Giedrė Balčytytė siūlė pritarti priimtam įstatymui, atmesti veto ir kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo: „Seimas gali priimti įstatymą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą.“
Komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko teigimu, tokiu atveju Seimo priimtas įstatymas neįsigaliotų, kol verdikto nepateiktų Konstitucinis Teismas.
„Gali priimti įstatymą ir kreiptis dėl priimto įstatymo į Konstitucinį Teismą, tokiu būdu pats įstatymas neįgyja galios, jis negalioja, kol Konstitucinis Teismas neišnagrinėja“, – tvirtino J. Sabatauskas.
G. Nausėdos teigimu, valstybių sąjungininkių branduolinio ginklo buvimas Lietuvos teritorijoje gali būti tinkama ir proporcinga atgrasymo priemonė siekiant apsisaugoti nuo priešiškų užsienio valstybių ginkluoto užpuolimo, tačiau tam, kad ji galėtų būti teisėtai naudojama, reikėtų keisti Konstituciją.
Šalies vadovas veto dekrete teigė, kad Seimo gegužės 7-ąją priimtas įstatymas sudarytų galimybę į Lietuvos teritoriją įplaukti laivams su branduoliniu ginklu, jeigu tai neprieštarauja nacionalinio saugumo interesams. Tai, anot jo, prieštarautų Konstitucijai, kurioje įtvirtintas draudimas masinio naikinimo ginklams būti Lietuvoje neturi jokių išimčių.
Pakartotinai vetuotas Seimo apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu už jį balsuoja daugiau kaip pusė – 71 parlamentaras.
